Išorinę Europos Sąjungos sieną saugantys Lietuvos pasieniečiai kasmet sulaiko vis daugiau pabėgėlių iš Azijos ir Kaukazo, kurie per mūsų šalį bando prasiskverbti gilyn į Vakarus. Tai tampa tokia pat svarbia pareigūnų problema kaip ir kontrabanda.

Pirmą kartą su nelegalios migracijos problema Lietuvos pasieniečiai susidūrė vos atgavus nepriklausomybę. 1992 metų pabaigoje nelegalai keliavo lėktuvais, traukiniais, automobiliais, net pėsčiomis. Vien per gruodžio mėnesį buvo sulaikyti 87 pabėgėliai iš Libano, Pakistano, Somalio ir kitų šalių.

2012 metais VSAT kriminalistai pastebėjo, kad kyla nauja nelegalios migracijos banga. Per vadinamąją žaliąją juostą pradėjo brautis mažos pabėgėlių grupės iš Gruzijos.

Dauguma gruzinų buvo neorganizuoti, naudodavosi popieriniu žemėlapiu ir mobiliojo telefono navigacija. Tik labai mažai pabėgėlių turėdavo pagalbininkus, kurie nuveždavo iki Lietuvos sienos arba padėdavo orientuotis mūsų šalyje.

Jeigu gruzinams pavykdavo pereiti žaliąją juostą ir pasprukti nuo pasieniečių, tai jie sėsdavo į tarpmiestinį autobusą, nuvykdavo į Vilnių, nusipirkdavo pigų automobilį ir bandydavo savarankiškai keliauti gilyn į Vakarų Europą.

„Buvo tokių atvejų, kad navigacija gruzinus atvesdavo tiesiai į pasienio kontrolės punktą, nereikėdavo net persekioti“, – šypteli pulkininkas Antanas Montvydas, VSAT vado pavaduotojas.

Prastai organizuotoms pabėgėlių grupėms darosi vis sunkiau įveikti Lietuvos sienos apsaugą, sudarytą iš modernių sistemų. Iki šių metų liepos vidurio pasieniečiai sulaikė 49 gruzinus, o tai yra kelis kartus mažesnis skaičius nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais.

Tačiau tai nereiškia, kad nelegalios migracijos problema mažėja. Priešingai. Rytų Europoje smarkiai plečiasi tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios užsidirba iš pabėgėlių. Šis kriminalinis reiškinys jaučiamas ir prie Lietuvos valstybės sienų.

Išsamiai čia: http://www.15min.lt/media/timeline/pabegeliu-kelias#front