Nutarime  pažymėta,  kad  ginčijamu  teisiniu   reguliavimu, įtvirtintu  Valstybės  tarnybos  įstatymo 1 priede,  pagal   kurį sumažinti   pareiginės  algos  koeficientai  11-20     pareigybių kategorijų  valstybės  tarnautojams,  nustatytas   neproporcingas valstybės  tarnautojų  atlyginimų  mažinimo  mastas. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo  ir   kai kurių   statutinių  valstybės  tarnautojų  (Specialiųjų tyrimų tarnybos,  Valstybės  saugumo  departamento,  civilinės    krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos   teisingumo  ministerijos)  veiklą   reguliuojančių statutų  nuostatos,  kuriose  nustatytas  sumažintas    valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių  valstybės tarnautojų  priedų  už kvalifikacines kategorijas dydis, yra   iš esmės  ydingos. Jomis mažinama tik atskira atlyginimo  sudedamoji dalis, todėl dar labiau, nei diferencijuotai mažinant  pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

          Nutarime pabrėžta, kad nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus  paskelbimo  dienos sumažintus valstybės   tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatančios įstatymų nuostatos, kurios  šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos ir, nesant įstatymų  leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios iki  ekonomikos krizės  galioję  nesumažinti  valstybės  tarnautojų  ir   teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės  tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės  tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai. Atsižvelgęs į  tai, kad  šiam  Konstitucinio Teismo nutarimui  įgyvendinti   įstatymų leidėjui  reikalingas  tam tikras laikas, Konstitucinis   Teismas konstatavo,  kad  šis nutarimas "Valstybės  žiniose"   oficialiai skelbtinas 2013 m. spalio 1 d.

         Konstituciniam  Teismui  minėtą teisinį  reguliavimą   pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, paisydamas Konstitucijoje įtvirtintos teisės į nuosavybę apsaugos, įstatymų leidėjas privalo nustatyti  asmenų patirtų  praradimų  kompensavimo  mechanizmą, kad  valstybė   per protingą laikotarpį teisingai - tiek, kiek patirtieji  praradimai buvo neproporcingi, - juos kompensuotų.