Ugniagesiai
Dabar policininkai sulaukti psichologinės pagalbos gali nesunkiai, Lietuvos komisariatuose dirba 20 etatinių psichologų, vien Vilniaus apskrities policijos komisariate (VAPK) – penki specialistai.
O psichologinės pagalbos policininkams labai reikia, tik paviršutiniškai žiūrint jie yra geležiniai, nepažeidžiami žmonės.
Policijos veteranas, elitinio „Aro“ padalinio kūrėjas Jonas Lazarenka prisipažino, kad per ilgus tarnybos metus matė ne vieną palūžusį, į alkoholizmo liūną įklimpusį, įtampos neatlaikiusį kolegą.
Būtent J.Lazarenka buvo vienas pirmųjų aukštų policijos pareigūnų, ėmęsis iniciatyvos policijos padaliniuose steigti psichologo tarnybą.
Streso mažinimo centro psichologijos konsultantė Giedrė Putelytė sakė, kad policijos pareigūnai priklauso rizikos grupei, kuri patiria itin didelį stresą ir neigiamų emocijų antplūdį darbo metu.
„Pareigūno darbas patenka tarp profesijų, kurių atstovai patiria didžiausią stresą. Neretai pasirenkami įtampos slopinimo būdai – agresija ir savigriova, be to, dar ir piktnaudžiaujama alkoholiu. Agresija gali būti nukreipiama į kitus – svaigiųjų gėrimų padauginę žmonės ima smurtauti prieš aplinkinius, šeimos narius. O į savigriovą nukreiptas stresas veda link besaikio alkoholio vartojimo ir nepamatuotos rizikos. Neretai pasitaiko ir kritinių, savižudybės atvejų, apie kuriuos pareigūnų bendruomenė garsiai nekalba“, – pabrėžė G.Putelytė.
Pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Vladimiras Banelis teigė, kad pareigūnams papildomos įtampos užkrauna ne tik atsakomybė, bet ir sudėtingos darbo sąlygos bei neigiamas visuomenės požiūris.
„Pareigūnų darbo sąlygos tikrai nelengvos, o atlyginimai ir socialinės garantijos anaiptol neatperka darbe patiriamos įtampos ir neigiamų emocijų. Smurtiniai nusikaltimai, žmogžudystės, savižudybės, tragiškos avarijos, neblaivių piliečių įžeidinėjimai ir agresyvūs veiksmai – pareigūnas su tuo susiduria kiekvieną dieną.
Būtų naivu sakyti, kad tai neturi jokios įtakos žmogaus emocinei ir psichologinei būklei. Vidutinis policininko atlyginimas atskaičius mokesčius – 2000 litų, pradedančiojo – 1260 litų. Toks atlygis tikrai neatperka psichologinių traumų“, – tvirtino V.Banelis.
VAPK dirbanti psichologė Ana Vinkovskienė patvirtino, kad ir kraupūs įvykių vaizdai, ir menkas atlygis, nepakantus visuomenės požiūris neigiamai veikia pareigūnų motyvaciją dirbti .
Tačiau, jos teigimu, policininkai vis dažniau lankosi pas psichologus.
„Jau nyksta ydingas požiūris, kad policininkas turi būti tvirtas vyras, kreiptis į psichologą esą silpnumo požymis. Pareigūnai pradėjo daugiau mumis pasitikėti, kad mes iš tiesų galime padėti ,iškilus psichologiniams sunkumams . Po įvykių, kurių metu pareigūnui teko matyti kraupių vaizdų, mes kviečiamės tokį pas save, daug kalbame“, – pasakojo A.Vinkovskienė.
Policijos veteranas J.Lazarenka vis dėlto mano, kad labiausiai pareigūnus žeidžia ne kraupūs vaizdai ar įžeidinėjimai, o netikrumas dėl rytdienos.
„Aš visada sakydavau – su žmonėmis elkitės taip, kaip norite, kad ir su jumis elgtųsi. Nesvarbu, kad sulaikytas asmuo gali plūstis, įžeidinėti. Jeigu pakėlei ranką – esi silpnas, tau ne vieta policijoje. Bet štai tas netikrumas dėl ateities išmuša iš pusiausvyros. Policininkai į pensiją išleidžiami anksti, dar jauni žmonės, o darbą susirasti jiems sunku, valstybė nė trupučio nepadeda“, – kalbėjo J.Lazarenka.
lrytas.lt informacija
http://m.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/itampa-palauzia-ir-gelezinius-angelus-sargus-201410021550.htm#.VDJOrFdAn9l
