Pirmieji žingsniai į komisijų darbo tobulinimą policijoje buvo žengti dar 2008-aisiais, vykdant policijos reformą. Tuomet buvo surengti specialūs mokymai, kuriuose dalyvavo ir dauguma policijos departamento bei įstaigų vadovų. Požiūris į atranką jau nebėra formalus, kai neretai būdavo vertinamas aklas teisės aktų žinojimas ar, pavyzdžiui, „atranka“ vykdavo esant tik vienam kandidatui. „Mokosi pretendentai, mokosi ir komisijų nariai. Kinta darbo kultūra, kinta požiūris į atranką. Mes renkame žmogų, lyderį, ne kaip mokytojai, žvelgiantys į jį su arogancija, o kaip siekiantys tų pačių tikslų bendraminčiai. Mes bendraujame diskusijos metu, stengiamės suprasti, koks tai žmogus, kokios jo vertybės, kaip priimami sprendimai, kokie yra kandidato gebėjimai spręsti strateginius ir taktinius uždavinius“, - sako Policijos generalinio komisaro vyriausiasis patarėjas Povilas Malakauskas, pats dažnai dalyvaujantis komisijų darbe.

Komisija vertina pretendentą pagal keletą faktorių. Vienas jų – pradinis, formalusis. Pretendentas turi atitikti būtinus reikalavimus. Tokius kaip atitinkamas išsilavinimas, kalbos žinojimas ir pan. Pasak P. Malakausko, čia komisijai vargo nėra – jei leidimas dalyvauti atrankoje yra duotas, vadinasi, formalioji pusė tvarkoje.

Be to, komisijos nariams pateikiami gyvenimo aprašymas, karjeros eiga, kvalifikacijos kėlimas ir psichologo charakteristika, iš kurios jau galima apie žmogų sužinoti gerokai daugiau. Nors, pasak P. Malakausko, pasitaiko, kad pakalbėjus paaiškėja, kad psichologinė charakteristika ne visai ir ne visuomet atitinka realų žmogų, vis dėlto dauguma atvejų – tai itin svarbus ir labai naudingas informacijos šaltinis. „Gavę visus dokumentus, mes matome prieš save „popierinį žmogų“. Dokumentų reikšmės negalima sumenkinti: labai svarbu kad jie būtų tvarkomi sąžiningai ir atsakingai, svarbu, kad jie kuo tiksliau apibūdintų realią asmenybę – gyvą žmogų. Kuo geriau jie tvarkomi, tuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie kandidatą turime“, - teigia P. Malakauskas.

Ir vis dėlto svarbiausioji komisijos darbo dalis – pokalbis, kurio metu reikia, kad žmogus atsiskleistų, svarbu pamatyti jo vertybes ir savybes, svarbu kaip jis masto. Pasak P. Malakausko, kiekvienas komisijos narys laisvas klausti ko panorėjęs. Suprantama, kad klausimai turi ir tam tikras ribas, pretendento į tyrėjo pareigas niekas neklausinės apie tai kaip gesinti gaisrus. Tačiau šiaip jau, neskaitant klausimų apie pareigybę galima klausti ko nori. „Į komisiją ateinantys kandidatai yra lygiaverčiai mūsų partneriai – žmonės, siekiantys tų pačių tikslų: veiksmingos ir efektyvios policijos. Mes tiesiog su jais kalbamės, diskutuojame. Nesistengiame klausinėti, kad parašyta, tarkime, Baudžiamojo kodekso kažkurio straipsnio kažkuriame punkte. Aš mėgstu užduoti tokius klausimus, kad su žmogumi galima būtų padiskutuoti. Pavyzdžiui, kas yra problema ir kuo ji skiriasi nuo dilemos, kas yra krizė, kokia yra pretendento pagrindinė vertybė ir kodėl, kas yra meilė ir ar meilė – gerai ar blogai, padeda šis jausmas priimti sprendimą ar trukdo, kuo skiriasi jausmas nuo emocijos. Vieni į tokius klausimus intuityviai atsako, tiesiog jaučia klausimo esmę, nors reikia pasakyti, kad į juos konkrečių atsakymų ir nėra. Aš jiems visada sakau, kad pats nežinau atsakymų: todėl ir klausiu, kad nežinau. Kiti yra praktikai, jie galbūt neturi aiškiai išreikšto strateginio mąstymo, to matymo į priekį, bet su konkrečia užduotimi toks žmogus susidoros puikiai. Tiesiog komisijai reikia įžvelgti, kokios yra kandidato galimybės ir paskirti jį ten, kur žmogus galėtų atsiskleisti ir geriausiai pritaikyti savo gebėjimus. Jeigu bendravimas nuoširdus ir mums pasiseka, turime puikius specialistus“, - sakė patarėjas, rodydamas schemas ir užrašus, be kurių savo darbo neįsivaizduoja..

Jis prisiminė vieną neseną atranką, kur dalyvavo vienas vyras ir dvi moterys. Pasak jo, ilgai nežinojęs, kurią iš kandidačių  pasirinkti. Ir vis tik sprendimas nusvėrė naudai tos, kuri pasirodė esanti pasirengusi ne tik drąsiai išsakyti savo požiūrį, bet ir jį apginti. Apginti žodžiu ir jausmu. Taigi, parodė, kad yra nuoširdi ir turi stuburą.

Tai, kad atsakingai dirbant komisijoms atrankose bus atrinkti geriausieji, labiausiai toms pareigoms tinkami kandidatai, jau neabejoja ir dauguma policijos įstaigų vadovų. Vilniaus apskrities policijos vadovas Kęstutis Lančinskas teigia, kad savo srities, darbo aplinkos, kitaip tariant, teisinių aktų žinojimas privalomas profesionalui. Tačiau labai svarbu ir tai, ką jis jau sugebėjo padaryti, kaip jis mąsto, ką planuoja. „Pavyzdžiui, jei kandidatas yra tyrėjas ir nori gauti vyresniojo tyrėjo pareigas, tai yra vienas vertinimas. Tačiau jei jis pretenduoja į vadovo pareigas – jau kas kita. Tuomet reikia įvertinti jo asmenines savybes. Juk gali būti, kad žmogus yra puikus apylinkės inspektorius, bet būti vadovu nesugebės – nemokės bendrauti, suburti kolektyvo, numatyti tikslų“, - sakė K. Lančinskas. Pasak jo, labai svarbu vertinant žmogų atsižvelgti į tai, kaip jis dirba, ką planuoja. „Vien tik laiku ateiti į darbą dar nėra joks nuopelnas, nors ir dešimt metų tą darytum. Reikia kūrybiškumo, veržlumo. Aš tą dažnai sakau policijos veteranams ir kaip pavyzdį rodau pastaraisiais metais dirbti ateinantį jaunimą“, - teigė pareigūnas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimir Banel teigia, kad policija yra sektinas pavyzdys kitoms statutinėms organizacijoms, kurios šioje srityje dar gerokai atsilikusios. Deja, jose dar pasitaiko atvejų, kai renkamasi, pavyzdžiui, tik iš vieno kandidato ir tas pasirinkimas labiau panašus ne į atranką, o į paprasčiausią paskyrimą, taip, pavyzdžiui, 2011 metais buvo renkami Valstybės sienos apsaugos tarnybos aukščiausieji padalinių vadovai. Panašiai buvo paskirti ir kai kurių organizacijų vadovai. Tuo tarpu policijoje, pasak V. Banel,  pareigūnai mato, kad atranka jau nebėra tuščias formalumas. „Anksčiau vyravo požiūris, kuris, kaip bebūtų gaila, yra išlikęs ne vienoje statutinėje organizacijoje: esą, ko ten eiti į tą atranką, vistiek viskas jau sudėliota į lentynėles ir laimėtojai iš anksto žinomi. Policijoje požiūris jau gerokai pakitęs į gerąją pusę. Žmonės mato, kad apie kandidatus sprendžiama objektyviai, jie renkami kruopščiai ir ne formaliai, mato atsiveriančias karjeros galimybes. Ir tai skatina pareigūnų norą stengtis tarnybą atlikti kuo geriau, siūlyti naujas idėjas. Bendradarbiaudami su kolegomis iš policijos kitų statutinių organizacijų atstovai galėtų daug ko pasimokyti, perimti gerąją praktiką“, - sakė V. Banel.

Jau daug sako tai, kad aukščiausi policijos vadovai turi aiškų požiūri kurlink jie eina ir ko siekia, numato strategines kryptis. Jei grįžtant prie pasikeitusio požiūrio į atrankos komisijų veiklą, daug davė tai, kad Žmogaus studijų centre vykusiuose jau minėtuose mokymuose dalyvavo ir aukščiausieji policijos vadovai. Gavę solidų žinių bagažą atrankose jie siekia ir kitus atrinkti ne formaliai. Tai teigiamai paveikia ir tuos, kurie dar tik svarsto ar tapti policininku, ir tuos, kurie jau ne pirmi metai tarnyboje ir pamatė, kad turi perspektyvą.

NPPSS informacija