Susivienijimas rugsėjo 13 d.  kreipėsi  į Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkus, kviesdamas suformuoti bendrą valdančiosios koalicijos politinę valią dėl statutinės valstybės tarnybos perspektyvų. NPPSS pirmininko Vladimiro Banel pasirašytame rašte taip pat prašoma informuoti pareigūnų bendruomenę apie tai, kokie jų teisinę padėtį numatančių teisės aktų pakeitimai bus daromi artimiausiu metu.

Pareigūnų bendruomenė bei jos atstovai ne kartą viešai kėlė Statutinėje valstybės tarnyboje egzistuojančias problemas, susijusias su darbo apmokėjimo sistemos netobulumu, veiksmingos motyvavimo sistemos nebuvimu, tarnybos ypatumų neatitinkančiomis socialinėmis garantijomis ir pan. Teisinio reguliavimo pokyčių poreikį pripažino ir aukščiausios valstybės valdymo institucijos.

Šiuo metu yra parengti ir viešai paskelbti keli įstatymų projektai, kuriais siūlomi skirtingos apimties ir turinio statutinės valstybės tarnybos teisinio reguliavimo tobulinimo variantai.

Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė dar 2012 m. parengė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš esmės pertvarkyti tarnybos policijoje santykių teisinį reglamentavimą bei numatyti naują policijos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą. Nors oficialiai pripažinta, kad kai kurios šio projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau nesiimama jokių priemonių šiam projektui tobulinti.

Tais pačiais metais Seime parengtas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma tobulinti visų vidaus tarnybos įstaigų veiklos ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomų socialinių garantijų teisinį reguliavimą.

Tuo tarpu šiemet, kovo 28 d., Seimo nutarimu buvo patvirtintos Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairės, kuriomis buvo bandoma konkretizuoti įstatymų leidėjo valią ir viziją dėl teisinio reguliavimo tobulinimo krypties, apimties ir turinio. Bet ši kryptis kardinaliai skiriasi nuo aukščiau aptartų įstatymų leidėjo sudarytos darbo grupės formuotų krypčių.

Visgi šiuo metu statutinės valstybės tarnybos teisinio reguliavimo tobulinimas toliau vykdomas dviem skirtingomis kryptimis: tuo pat metu bandoma ir tęsti Seimo darbo grupės pradėtus darbus, ir vykdyti Gairėse numatytas tobulinimo kryptis. Šį nenuoseklumą atspindi tai, kad Vidaus reikalų ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje 2013 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais įregistravo du skirtingos apimties ir turinio teisės aktų projektus, kuriais siūlomi skirtingi tų pačių socialinių garantijų teisinio reguliavimo variantai.

Taigi nėra vienos aiškios koncepcijos dėl to, kokius konkrečius teisės aktus norima keisti, kokia apimtimi numatoma juos koreguoti, kokių socialinių garantijų ir kokios apimties pokyčiai planuojami ir pan. NPPSS daro išvadą, jog viešai deklaruojamas siekis peržiūrėti ir patobulinti statutinės valstybės tarnybos santykių teisinį reguliavimą nėra realiai įgyvendinamas, ir akivaizdu, jog net nėra galutinai apsispręsta dėl konkrečios tokio tobulinimo vizijos.

Susivienijimo nuomone, tokia teisės aktų projektų gausa ir įstatymų leidėjo ketinimų kaita, taip pat viešas deklaravimas, kad būtina pertvarkyti socialinių garantijų sistemą, tačiau tam neskiriant papildomų asignavimų, sukuria teisinio netikrumo, nesaugumo ir neapibrėžtumo situaciją. Juolab, kad pareigūnai neturi objektyvių galimybių bent preliminariai žinoti, kokie jų veiklą, darbo užmokesčio sistemą ir jiems taikomas socialines garantijas reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai bus priimti artimiausioje ateityje. Dėl to pareigūnai negali pasitikėti valstybe ir teise, taip pat negali planuoti savo profesinės karjeros ir būti tikri dėl savo darbo statutinėje tarnyboje tęstinumo. Visi šie veiksniai, NPPSS nuomone, daro neigiamą įtaką statutinių valstybės tarnautojų veiklos efektyvumui bei jų motyvacijai toliau dirbti valstybės tarnyboje.