Pasak jos, Europa vis dar kovoja su sunkiausia ekonomine krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Tačiau tai nereiškia, kad policijos pareigūnai yra tiktai stebėtojai tose situacijose, kurios vienose šalyse gali atrodyti, kaip ekonominis chaosas, o kitose – kaip puikiai suvaldyta ekonominė padėtis. „Ekonominių taupymo priemonių veiksniai yra dvigubi. Pirmiausia – „apkarpymai“ viešajame sektoriuje ir tai, kad viešojo sektoriaus pareigūnai yra nerealizuojami ir tolsta nuo visuomenės. Taip pat viešajame sektoriuje žmonėms mažinami atlyginimai, dauguma netenka darbo – 27 procentai Ispanijoje, 10 proc. - Prancūzijoje ir 17 proc. - Portugalijoje. Dabar 19 milijonų 200 tūkstančių žmonių euro zonoje yra bedarbiai“, - konferencijoje kalbėjo prezidentė. Pasak jos, ateities prognozės nėra teigiamos, laukiama, kad krizė dar pagilės prieš jai gerėjant. Tokia realybė yra labai pavojinga, gali kilti daugybė socialinių problemų, ypač tarp jaunimo. Laukiama, kad Europoje gali kilti susirėmimai ir sustiprėti dešiniųjų pažiūrų ekstremistų grupuotės. „Čia yra labai svarbus policijos darbas, jie yra priešakinė linija. Tačiau jie patys Europoje susidūrė su labai dideliais „apkarpymais“. Policijos pareigūnams daromas finansinis spaudimas, o tai didina galimybes korupcijai. Man labai gaila, kad esant tokioms aplinkybėms policijos pareigūnai gali būti lengvai pažeidžiami korupcijos. Kai šalių piliečiai eina į gatves protestuoti, vyriausybė tikisi, kad policija atrems šiuos protestus ir palaikys viešąją tvarką, tačiau daugeliu atvejų policijos nuomonė artimesnė protestuotojų nei vyriausybės, nes jų atlyginimai sumažinti, kaip ir protesto dalyvių. Ironiška, kad policininkai rizikuoja savo gyvybėmis, susiduria su protestuotojų pykčiu, kai patys yra panašioje finansinėje situacijoje“, - apgailestavo A. Nellberg.

Prezidentė pasakoja, kad policijos pareigūnų finansiniai „apkarpymai“ yra dvejopi. Pirmiausia gali būti skiriama mažiau pinigų įrangai. Nepakeičiamos uniformos, pasenę automobiliai, yra atvejų, kai policijos pareigūnai susiduria ir su degalų trūkumu. Pastebimos per menkos investicijos į technologijas: daugelis paslaugų galėtų būti kompiuterizuotos, tačiau tai atidedama vėlesniam laikui ar net atšaukiama. Be šių procesų policijai labai sunku pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, dėl to jų paslaugų kokybė blogėja, o kartu ir visuomenės pasitikėjimais jais.

Antra „apkarpymų“ dalis tenka algoms. Didžiąją dalį policijai tenkančių išlaidų sudaro atlyginimai policijos pareigūnams. Daugumoje Europos šalių tam tenka net 80 procentų biudžeto, todėl labai sunku taupyti nemažinant atlyginimų arba nemažinant darbo. „Tai vyksta daugelyje Europos šalių, toks pavyzdys yra Jungtinė Karalystė. Užmokestis konstebliams buvo sumažintas 20 procentų, o pačių pareigūnų skaičius – 4 tūkstančiais. Taip pat jie turi įmokėti kur kas didesnes įmokas į savo pensijų fondus“, - teigė A. Nellberg.

Panaši situacija yra ir kitose šalyse, tokiose kaip Airija, Graikija ar Ispanija. Kiek kitokia padėtis Švedijoje. Šalis ekonominę krizę patyrė praeito šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje, todėl ši ekonomikos krizė jų nepaveikė taip stipriai, tačiau ir jie taupo, o tai pajuto visi sektoriai. „Aš norėčiau atkreipti vyriausybių dėmesį į policijos pareigūnų gaunamus atlyginimus. Policijos pareigūno darbas yra labai ypatingas, jis visada pasirengęs susidurti su pavojumi, kad apsaugotų visuomenę. Nei vienas kitas valstybės tarnautojas nesitiki, kad atlikdamas savo pareigą jis gali būti sužalotas darbe ar net žūti“, - kalbėjo EuroCop vadovė.

Ji mano, kad policijos darbas yra vienas svarbiausių darbų iš viso viešojo sektoriaus. Policijos pareigūnai gina demokratiją ir žmogaus teises. „Kai įvyksta bombų sprogimai, policijos pareigūnai dirba įvykio vietose, jie yra pirmieji, kurie ten atvyksta ir teikia pagalbą. Policijos darbuotojai taip pat yra ir socialiniai darbuotojai, jie apsaugo visuomenę ir jų poreikius, todėl policininkas turi sugebėti išgyventi iš jam skiriamo atlyginimo“, - teigė prezidentė.

Apžvelgdama situaciją Europos šalyse, A. Nellberg pasakojo, jog Katalonijoje pareigūnai vasarą dirba su žieminėmis aprangomis, nes nėra pakankamai lėšų naujoms uniformoms pasiūti, Latvijoje ir Graikijoje pareigūnų automobiliams trūksta degalų, kad jie galėtų patruliuoti pasienio ruožuose, Šiaurės Airijoje, dėl per mažo norinčiųjų tarnauti policijoje skaičiaus, pareigūnai dirba net po 12 val. per  parą ir labai pavargsta, o Lietuvoje alga bene mažiausia visoje Europos Sąjungoje. „Daugeliui policijos pareigūnų Lietuvoje reikia dirbti du darbus, kad pajėgtų išsilaikyti, tai yra visiškai nepriimtina. Pajėgoms yra daromas spaudimas, kad su mažesnėmis sąnaudomis padarytų kur kas daugiau. Tokiu būdu užtikrinti kokybę yra labai sunku“, - komentavo Lietuvos policijos pareigūnų padėtį EuroCop prezidentė. Ji teigia, kad policijos profsąjungos atstovai stengiasi padėti vadovams išsisukti iš tokios situacijos, kai su mažesnėmis pajamomis reikia padaryti kuo daugiau, tačiau jie negali padaryti stebuklų, o kartais iš jų reikalaujama būtent to.

Anot prezidentės, Europos Vyriausybės stengiasi įtikinti žmones, kad šie yra saugūs net ir tokiais sunkiais laikais. Tačiau daugelyje šalių, kuriose buvo pritaikytos taupymo priemonės, nusikaltimų skaičius sumažėjo, tada vyriausybės pareiškė, kad galima mažinti policijos pareigūnų skaičių. „Tai yra laikini rodikliai: jei bus mažinamas policijos pareigūnų skaičius, nusikalstamumas vėl išaugs. Noriu perduoti vyriausybėms žinią, kad jos privalo investuoti į savo policijos pareigūnus, jog visuomenė jaustųsi saugi. Investuosite į policiją šiandien – sutaupysite rytoj“, - baigė savo kalbą Anna Nellberg.