Ineta Kursevičienė

Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė

Kada pagaliau politikai išgirs pareigūnus?

Mes, Lietuvos policijos pareigūnai, jaučiame, jog esame nevertinami. 

Visų pirma kalbu apie šalies politikus, kurie atsakingi už šiai dienai priimamus sprendimus. Noriu paklausti: o kas geriau už pareigūnus, mūsų bendruomenę, žino sistemos problemas? Kas su jomis susiduria savo kasdienėje tarnyboje? Kas geriau už mus gali pasakyti, kas motyvuoja pareigūnus? Kodėl žmonės, niekada gyvenime neprisilietę prie policininko profesijos subtilybių, sprendžia už mus ko mums šiandien reikia arba nereikia? 

Matome, kad politikai ir valdininkai slapukauja, nesidalina informacija, planais, kartu neieško sprendimų. Į mus tiesiog nekreipia jokio dėmesio. Atrodo, jie pamiršo, kad policijos pareigūnas pirmiausiai yra žmogus. Su savo nuomone, savo gyvenimu ir poreikiais.

Tai ypač akivaizdu dabartinės Vyriausybės veikloje ir sprendimuose, kurie demotyvuoja ir nuvilia. O svarbiausia, kad dėl to kenčia ne tik pareigūnai, bet ir valstybė bei jos piliečiai.

Susitikimų su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovais buvo. Bandėme paaiškinti kuo ir kaip gyvena pareigūnai, kokios motyvavimo sistemos jiems reikia.Visgi mūsų norai liko neišgirsti, o ministerijos klerkai iš savo stalčių ištraukė Vidaus tarnybos statuto pataisas, kurias išvydę pareigūnai tiesiog neteko žado. Taip, jame yra ir pliusų bei idėjų, bet turbūt visi pamename posakį apie statinę medaus ir šaukštą deguto.

Nerimą kelia ir skubotas Statuto pataisų teikimas. Mūsų, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pozicija yra tvirta – nepritariame Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Vidaus tarnybos statuto projektui. Dedame ir dėsime visas pastangas, kad nebūtų priimtas toks statutas!  Šis, bendruomenei labai svarbus įstatymas, turi tenkinti ne tik vyriausybės poreikius. Tačiau kol nebus susiderėta dėl visų jautrių vietų, statutas negali buti keičiamas. 

Svarbiausia, Statute apibrėžta pareigūnų darbo užmokesčio sistema yra be galo klampi. O jeigu paprastai sakyti – darbo užmokesčio sistemos nėra. Ji perkelta į VRM nustatytas gaires ir būsimus susitarimus su darbdaviais. Darbo apmokėjimo sistemos gairių projektas painus ir keliantis daugiau klausimų nei pateikiantis atsakymų. Viskas tapo dar mažiau aišku pasirodžius žadėtai darbo užmokesčio skaičiuoklei. Nors ministerija teigia, kad yra pasirengusi aiškinti savo viziją, tačiau patirtis ir istorija rodo, kad realybėje viskas būna kitaip. Bendruomenė sunerimusi, nes ministerijos į viešumą teikiama informacija dažnai prieštarauja jau anksčiau tos pačios ministerijos pateiktiems skaičiams ir išsakytiems teiginiams. Mums kyla natūralus klausimas: ar nesame vedžiojami už nosies? Kodėl mums duodamas naudoti neišbaigtas produktas – darbo užmokesčio skaičiuoklė? Jeigu nebūtų tokios skubos, nebūtų ir tokių keistų klaidų, galbūt nebūtų ir papildomo streso ir nepasitikėjimo.

Vyriausybė, VRM pagaliau turi įsigilinti, suprasti ir išgirsti ką sako pareigūnų bendruomenė, sėsti ir dirbti prie statuto pakeitimo, o ne pateikus jį iš karto teikti pataisas ir įtikinėti bendruomenę pažadais, kad viskas bus gerai. Ką tai suponuoja? Kad pati ministerija nėra užtikrinta savo produkto kokybe. Galime drąsiai teigti - tik politikai privalės prisiimti atsakomybę už tai, kad viešosios tvarkos užtikrinimas ir saugumo lygis šalyje bus toks pat kaip ir jų požiūris į pareigūnus.