Šiuo metu siūloma, kad socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygmeniu darbdaviams valstybinėms įmonėms įstaigos bei organizacijoms atstovautų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dabar galiojančiame darbo kodekse numatyta, kad joms atstovauja šių įmonių, įstaigų ar organizacijų steigėjas, ar jo įgaliota institucija. Tačiau ši Darbo kodekse įtvirtinta nuostata neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ), kuriame kaip tik ir numatyta, kad nacionalinė bei šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų bei Vyriausybės rašytinis susitarimas. Minėtos pataisos iniciatoriai teigia, kad pakeitus Darbo kodekso nuostatą ji bus suderinta su VTĮ nuostata.

NPPSS su tokiu pasiūlymu nesutinka ir mano, kad kaip tik VTĮ numatytą nuostatą derėtų keisti. Profesinių sąjungų susivienijimas su tokiu neatitikimu susidūrė praktikoje ir turi pagrindą manyti, kad kolektyvines sutartis teisę ir įgaliojimus pasirašyti turi turėti būtent steigėjas.

Kolektyvinių sutarčių pasirašymas – vienas iš NPPSS veiklos prioritetų. Lietuvos policija, Kalėjimų departamentas bei Lietuvos muitinė jau faktiškai yra ant kolektyvinės sutarties pasirašymo slenksčio. Tačiau šis procesas (derybos ir pasirašymas) būtų vykęs žymiai sparčiau jei ne minėta VTĮ nuostata. NPPSS jau buvo gavęs minėtų organizacijų sutikimą pasirašyti kolektyvines sutartis, tačiau pastarosios nurodė, kad pasirašymui reikia gauti Vyriausybės įgaliojimą. Susivienijimui kreipusis į Vyriausybę įgaliojimai buvo suteikti tik po penkių mėnesių, kas turėjo neigiamos įtakos projekto vykdymo terminams. Tokia VTĮ nuostata trukdo  socialinės partnerystės plėtojimą, nes iš biudžeto išlaikomos įstaigos nėra savarankiškos pasirašant kolektyvines sutartis. Negana to, sudaromos sąlygos šio proceso vilkinimui. Tad profesinės sąjungos mano, kad netikslinga numatyti išimtinę teisę Vyriausybei spręsti dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo.

Neturėtų būti atsisakoma ir pavyzdinės darbo sutarties. Pateiktas pasiūlymas jos atsisakyti argumentuojamas tuo, kad darbdaviams būtų nuimta papildoma administracinė našta. Tačiau naudojant Vyriausybės patvirtintą pavyzdinę darbo sutarties formą sutartį galima sudaryti ir neturint specialių teisinių žinių, be to, joje numatytos darbuotojo saugumą užtikrinančios garantijos. Tokios sutarties atsisakius darbdavys, norėdamas sudaryti sutartį, turės kreiptis pagalbos į teisines institucijas, o tai tik padidins tiek darbo krūvį, tiek išlaidas. Savo ruožtu darbuotojas irgi negalės būti tikras, kad sutartyje numatytos visos būtinos garantijos – jam irgi prireiks teisininko paslaugų norint išsiaiškinti visus sutarties niuansus. Todėl atsisakyti pavyzdinės darbo sutarties būtų netikslinga.

Taip pat netikslinga būtų priimti siūlomą pataisą dėl darbo laiko žymėjimo. Siūloma kad darbuotojo dirbtas laikas būtų žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau tai galimai tik pablogintų darbuotojų padėtį. „Suteikus įgaliojimus kiekvienam darbdaviui numatyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą gali kilti keblumų dėl tinkamos darbo laiko apskaitos vykdymo ir jos tinkamo vykdymo kontrolės užtikrinimo“, - rašoma NPPSS teikiamame siūlyme. NPPSS jau yra atkreipęs dėmesį, kad valstybės tarnyboje ir dabar įstaigos darbo laiko apskaitą vykdo pagal savo pasitvirtintą papildomą sistemą ir dažnai tokiu atveju nukenčia darbuotojai, kuriems nesumokama už viršvalandžius. Tuo tarpu esant vieningai ir aiškiai darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo sistemai tiek pačiam darbuotojui, tiek darbuotojų atstovams, tiek kitoms institucijoms daug lengviau  kontroliuoti ar darbdavys užtikrina teisingą apmokėjimą.

NPPSS nesutinka ir su siūlymu darbo grafiko paskelbimo laiką sutrumpinti iki vienos savaitės iki jo vykdymo. Šiuo metu galiojantis terminas yra dvi savaitės. Net ir dabar darbdaviai retai derina darbo grafikus su darbuotojų atstovais. Terminą dar sutrumpinus laiko derinti grafikus beveik ir nebeliktų. Su tokia pataisa galima būtų sutikti tik tada jei būtų aiškiai apibrėžtas mechanizmas, kad darbuotojų atstovai iš tiesų dalyvautų grafikų derinime.

„Šiuo projektu siekiama, kaip tas jau daroma nebe pirmus metus, liberalizuoti darbo santykius. Tačiau, nors ir tvirtinama, kad darbdaviams užkrauta pernelyg didelė administracinė našta, niekas ir niekur neįvardijo, kokia konkrečiai ta našta. Tuo tarpu darbuotojų atžvilgiu kuriamas tam tikras nesaugumo jausmas. Siūlant pataisas reikėtų labiau atsižvelgti į darbuotojų interesus, nes būtent jie yra silpnesnioji grandis“, - sakė NPPSS teisininkė Simona Risovaitė.

NPPSS tikisi, kad į siūlymus dėl Darbo kodeksų pataisų bus atsižvelgta į profesinių sąjungų nuomonę, kad būtų tinkamai atstovaujami darbuotojų interesai ir jų teisės nebūtų – noromis ar ne – pažeidžiamos.

NPPSS informacija