Šis žodžių žaismas suteikia puikią progą padiskutuoti ne vienam vis kylančiu klausimu: kam apskritai reikalingos specialios šventosios Mišios už policiją.

Juk tie mūsų bendruomenės nariai, kurie yra praktikuojantys katalikai, ir taip sekmadieniais klauso Mišių bei turi galimybę dalyvauti parapijos gyvenime.

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas įsitikinęs, kad Mišios, kuriose būtų meldžiamasi už Lietuvos policiją, – labai reikalingos. Nes tai yra ne tik bendros maldos, bet ir policijos bendruomenės narių susitikimo, bendravimo, bendros būties erdvė.

„Pirmiausia, čia negali būti jokios prievartos ar primetimo, – sako kunigas Algirdas. – Į tokias Mišias ateitų tie, kuriems to iš tiesų reikia. Jaučiantieji poreikį ne tik išklausyti Mišias, bet ir pabūti su kolegomis neformalioje aplinkoje, pabendrauti.

Įsivaizduoju, kad sekmadieniai Šventojo Ignoto bažnyčioje galėtų būti tas laikas ir vieta, kur vyktų nuoširdus mūsų policijos šeimos bendravimas".

Juolab minėtoje bažnyčioje yra puikiai įrengtos patalpos, kur po Mišių galima susirinkti drauge,dalintis atsineštais užkandžiais, kava, arbata, mažais ir didesniais džiaugsmais bei rūpesčiais.

Šventojo Ignoto bažnyčia – viena iš nedaugelio, galinti pasigirti žaidimų kambariu vaikams, tad išsiruošusiesiems sekmadienio Mišių nereikėtų sukti galvos, kur palikti atžalas – tiesiog vestis juos drauge.

Lietuvos policijos kapelionas viliasi, kad, laikui bėgant, mūsų prisijaukintoje bažnyčioje kartu su policijos bendruomene įprastume minėti šeimai brangias sukaktis – kelintąsias ar kelioliktąsias santuokos metines, jubiliejus, brangių žmonių mirties metines, krikštyti vaikus, švęsti kitas šventes.

Be to, tai būtų aplinka, kur žmonės nesibaimintų išsakyti, kas jiems skauda ir neliktų vieniši su savo problemomis.

Ten pat galėtų būti plėtojama ir įvairi socialinė veikla, orientuota ne tik į mūsų bendruomenę, bet ir į visuomenę. „Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo iniciatyva pagelbėti pareigūnams, auginantiems neįgalių vaikų. Paaiškėjo, kad tokia iniciatyva labai reikalinga, nors iš pradžių jos organizatoriai nė neįtarė, kiek daug pareigūnų, auginančių neįgalių atžalų, ir kokių problemų jiems kyla.

Galėtume suburti ne tik dvasininkų, bet ir profesionalių psichologų savanorių komandą, kuri teiktų pagalbą, tarkim, šeimoms, turinčioms sunkumų, išgyvenančioms krizę.

Žmonės, patiriantys sunkumų, stresų, dažnai linkę apie tokius dalykus nutylėti. Bet problemos sprendžiamos lengviau, kai apie jas prabylama.

Greta bažnyčios galėtų atsirasti ir neformali, absoliučiai anonimiška vieta, kur galėtų gauti pagalbą, ne tik dvasinę, bet ir specialistų, kenčiantieji nuo įvairių priklausomybių.

Taigi galėtume susikurti tokį laiką ir erdvę, kur būtų jauku, kur gerai jaustumėmės, iš kur nereikėtų skubėti išeiti. Tai galėtų tapti jungtimi, vienijančia mūsų bendruomenę.

Svarbu ir tai, kad, esu įsitikinęs, šventos Mišios už Lietuvos policiją padėtų rastis didesnei policijos ir visuomenės bendrystei. Į jas pakviestume ne tik šeimos narius, bet ir bičiulius, kaimynus. Jiems tai būtų gera proga ne tik padėkoti Dievui už policiją Lietuvoje, bet ir artimiau susipažinti, geriau ją suprasti, pamilti, rasti bendrų sąlyčio taškų, galbūt tapti policijos rėmėjais.

Čia pat galėtų atsirasti ir visuomenei skirtų iniciatyvų. Pavyzdžiui, policijos bendradarbiavimas su katalikiška organizacija „Caritas", kurios vienas iš tikslų labai panašus į policijos – padėti skurstantiesiems ir vargstantiesiems, tiems, kam labiausiai reikia pagalbos.

„Caritas", kaip ir policija, kovoja su prekeiviais žmonėmis, su smurtu artimoje aplinkoje, padeda nuo sukčių nukentėjusiems pagyvenusiems žmonėms, taip pat kenčiantiesiems nuo įvairių priklausomybių.

Tos iniciatyvos galėtų būti orientuotos, ir į mūsų bendruomenę (kaip žinome, kartais ir itin svarbias pareigas einantiems žmonėms reikia padėti atgauti žmogiškąjį orumą), ir į visuomenę.

Prie jų kviestume prisidėti ir Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus bei kitų policijos organizacijų narius, buvusius pareigūnus, veteranus", – įsitikinęs kunigas Algirdas.

Taigi intencijos labai gražios. Ką daryti, kad žodis taptų kūnu?

Pirmiausia – suvokti, kad tai nebus dar vienas primestas dalykas, kurį privalome „įgyvendinti". Ateiti su atvira širdimi, palaikyti. Diskutuoti ir suformuluoti poreikius bei lūkesčius – ko iš tiesų norėtume, ko reikėtų.

Ir – pamažu nuo žodžių pereiti prie darbų: įvesti gražias tradicijas drauge minėti svarbias sukaktis ir pan.

Policijos kapelionas siūlytų sukurti Pastoracinę tarybą, kurią sudarytų įvairių policijos padalinių atstovai – iš visų Vilniaus komisariatų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, Policijos departamento ir kt. Jie su savo žmonėmis išdiskutuotų, kokių veiklų reikėtų imtis, ir siūlymus perduotų Pastoracinei tarybai.

„Dar vienas dalykas, kurį galbūt galėtume padaryti, kad mūsų Mišios taptų individualesnės, – kiekvieną sekmadienį skirti vis kitai policijos žmonių grupei – dirbantiesiems viešojoje, kriminalinėje policijoje, migracijos padaliniuose ir pan. Tą sekmadienį Mišiose būtų meldžiamasi už konkretaus padalinio darbuotojus, o jie savo ruožtu prisidėtų prie Mišių – galbūt drauge paruoštume visuotinę maldą, skaitinių, paminėtume gimtadienius ir pan.

Tad kviečiu visus jau šį sekmadienį 12 val. ateiti į Mišias Švento Ignoto bažnyčioje. Ne tik bendrai maldai, bet ir jaukiam pabuvimui drauge. Išnaudokime šią pabendravimo ir dalijimosi galimybę".

Policijos departamento informacija