Lietuvos policijos profesinę sąjungą (LPPS) atstovavo jos pirmininkė Roma Katinienė bei LPPS nariai: kauno Žaliakalnio policijos komisariate (PK) dirbanti Raimonda Bakutytė, Kauno Centro PK pareigūnė Agnė Grėblikaitė bei iš Kėdainių PK atvykęs pareigūnas Saulius Sinickis.

Pasak R. Katinienės, pirmiausia buvo aptarta Kauno AVPK finansinė padėtis dėl esamų įsiskolinimų. Per 2014 m. sausio ir vasario mėnesius pareigūnams buvo išmokėti priedai, kurie, kaip paaiškėjo, buvo netinkamai apskaičiuoti. Jiems buvo išmokėta ne 140 litų fiksuota darbo užmokesčio priemoka, o 10 proc. pagrindinio atlyginimo dydžio priemoka – tai padidino išlaidas darbo užmokesčiui. L. Pernavas užtikrino, kad to, kas jau sumokėta, iš pareigūnų neketinama atimti, tačiau nuo kovo 1 d. jiems bus mokami tik tokie priedai, kurie yra realiai numatyti. Be to, komisariate buvo priimti papildomi finansiniai sprendimai – net 251 pareigūnų buvo padidintos kategorijos, priimta 19 naujų darbuotojų, o pinigų yra tiek, kiek yra ir jų nepadaugės.

Kadangi pareigūnams įstatymų nustatyta tvarka buvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija, sausio – vasario mėn. už darbą švenčių dienomis, viršvalandžius buvo skirtos papildomos išmokos, padidėjo užimtų pareigybių skaičius, papildomos išlaidos buvo skirtos  vaiko auginimo iki 2 metų motinystės (tėvystės) pašalpoms – visa tai padidino išlaidas darbo užmokesčiui ir 2014 m. sausio – vasario mėn. Kauno AVPK biudžetas  buvo viršytas 257,6 tūkst. litų. Iš jų 134,76 tūkst. litų – darbo užmokesčio ir socialinėms išmokoms, 122,85 tūkst. litų – socialinio draudimo įmokoms.

Pasak L. Pernavo, atlikta analizė parodė, kad ne visada pareigūnams dirbant viršvalandžius, tiek jų iš tiesų reikėjo, ne visada darbas buvo organizuojamas tinkamai. Todėl dabar parengtas nurodymas policijos pajėgas dirbant viršvalandžius skirstyti racionaliau ir taupiau. Profesinės sąjungos policijos vadovo siūlymams pritarė. „Profesinės sąjungos supranta situaciją ir suvokia, kad komisariatas turi taupyti kad išbristų iš susidariusių įsiskolinimų. Žinoma, jokiu būdu negalimi jokie Darbo kodekso pažeidimai ir profesinės sąjungos tą aiškiai išreiškė, tačiau protingi taupymo būdai ne tik galimi, bet ir būtini. Todėl siūloma peržiūrėti perteklinių pajėgų darbo organizavimą ir imtis priemonių, kad to nebūtų“, - sakė LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Apsvarstyti ir kiti galimi pakeitimai. Pavyzdžiui, organizaciniuose poskyriuose dirba nemažai žmonių ir dažnai jie daro net ne savo darbus. „Daug kur galima pritaikyti technines priemones. Organizaciniuose ir kituose administravimo padaliniuose dirbantys žmonės turi aiškiai žinoti savo funkcijas ir dirbti tai, ką privalo. Dirbdamas kitų pareigūnų darbus jis ne tik nejaučia pasitenkinimo, bet ir darbą atlieka lėčiau ir galbūt ne taip kokybiškai“, - sakė L. Pernavas.

Panašiai yra ir budėtojų dalyse, kurių Kauno apskrityje yra net trylika. Ketinama budėtojų darbą organizuoti taip, kad liktų viena, centrinė, budėtojų dalis - tuomet žmogiškieji ištekliai būtų paskirstomi racionaliau. Tačiau L. Pernavas pabrėžė, kad tai visiškai nereiškia, kad žmonės bus išmesti į gatvę. „Žinoma, galima pasirašyti atleidimo lapelį ir nesukti sau galvos. Bet mano siekis – visus žmones išsaugoti. Juos galima pervesti dirbti į viešąją ar kriminalinę policiją. Galimybių visada yra“, - sakė Kauno policijos vadovas.

Profesinių sąjungų atstovai kaip ypač teigiamą pažymėjo dar vieną numatomą reformą. Kauno AVPK ketina teikti teisines paslaugas tiems savo darbuotojams, kurios jiems prireikia. Netgi iš įstaigos lėšų samdys advokatą, jei tokios paslaugos prireiktų. „Pareigūnas gali atsidurti situacijoje, kai jam tokios pagalbos prireiks. Pavyzdžiui, patekti į automobilio avariją er įvyktų koks nors incidentas sulaikant pažeidėją. Pareigūnas turi žinoti, kad jo darbdavys rūpinasi savo darbuotoju, jis neturi bijoti dirbti. Neturi bijoti sulaikyti asmenį, neturi bijoti įeiti į patalpas, jis turi žinoti kad įvykus incidentui juo bus pasirūpinta“, - sakė L. Pernavas.

R. Katinienė pabrėžė, kad iki šiol tokia teisine apsauga rūpinosi išimtinai profesinės sąjungos. Į jų teisininkus kreipiasi labai daug keblioje padėtyje atsidūrusių pareigūnų. „Labai džiugu, kad Kauno AVPK ėmėsi tokios iniciatyvos. Niekas neapsaugotas nuo galimų klaidų ar nemalonių situacijų. Mes dar prašėme pagal galimybes mažinti tarnybinių patikrinimų kiekį. Tokie patikrinimai žmogui sukelia stresą, įtampą, nuo to ir darbas nukenčia. Tikrai yra nemažai situacijų kai galima išvengti bereikalingo susirašinėjimo, patikrinimų, įtampos“, - sakė profesinės sąjungos vadovė.

LPPS informacija