Pagal naująją programą įstaigas numatyta pertvarkyti iki 2022 metų. Tam, dabartiniais paskaičiavimais, prireiks118 mln. litų, kurių beveik 106 mln. – iš valstybės biudžeto. Į šias lėšas neįtraukti projektai, kurie gali būti įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.

Pertvarkant Lietuvos laisvės atėmimo įstaigas labai daug prisideda norvegai, teikdami solidžią finansinę paramą. Pagal Programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo paramos sutartį, kurią 2013m. birželį pasirašė Norvegijos Karalystės Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos bausmių sistemos modernizavimui skirta 31,3 mln. litų parama. Iš jų 85 proc. lėšų skiria norvegų partneriai, likusius 15 proc. – lietuviai. „Noriu atkreipti dėmesį, kad Norvegijos finansiniu mechanizmu iš esmės siekiama prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti dvišalius Norvegijos ir valstybių, paramos gavėjų, santykius skiriant finansinių įnašų valstybių – paramos gavėjų prioritetiniams sektoriams, taip pat ir teisingumo, vystyti“, - sakė teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius.

Kaip sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Laurinėnas,  norvegų projektas vykdomas atskirais periodais. „Per pirmąjį periodą, iki 2010 metų, buvo įdiegta nauja informacinė sistema, nepilnamečių pataisos įstaigose pagerintas profesinis mokymas. Visą programą numatyta įgyvendinti iki 2016 metų. Pasak A. Laurinėno, ją sudaro penki projektai. Pagal vieną iš jų numatoma rekonstruoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiąjį sektorių, be to, fizinė apsauga palaipsniui keičiama techninėmis priemonėmis, diegiama vadinamoji dinaminė sistema.

Kitas projektas – vadinamosios elektroninės apyrankės, kurias turi nešioti anksčiau laiko į laisvę išleidžiami nuteistieji. A. Laurinėnas patikslino, kad nors dauguma jas ir vadina apyrankėmis, jos nešiojamos ant kojos, kad žmogus jaustųsi patogiau.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas atskirties grupėms. Tai neįgalūs ar turintys įvairias priklausomybes asmenys, kuriems ketinama įrengti specialią ligoninę bei psichiatrijos skyrių. Atskirties grupei priklauso ir moterys, kurios įkalinimo įstaigoje augina vaikus iki trejų metų. Joms ketinama nupirkti ir įrengti 12 vietų už įkalinimo įstaigos ribų. Geru elgesiu pasižyminčios mamos galės su savo vaikučiais gyventi ten.

Taip pat didelis dėmesys skiriamas vadinamųjų pusiaukelės namų įrengimui. Pusiaukelės namų planuojama įrengti keturis – Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje bei Kauno regione. Kiekvienuose tokiuose namuose bus po 20 vietų. „Nuteistuosius pusiaukelės namuose bus stengiamasi apgyvendinti atsižvelgiant į tai, iš kurio regiono jie kilę. Pagrindinė sąlyga, suprantama, neminint gero elgesio, kad jie dirbtų arba mokytųsi“, - sakė A. Laurinėnas. Dar vienas svarbus žingsnis – mokymas: tiek nuteistųjų, tiek pačių darbuotojų, kurie turi būti pakankamai išprusę, kad galėtų nuteistiesiems išaiškinti visus jiems rūpimus klausimus.

Modernizavimo programoje numatyta, kad biudžeto lėšas, skirtas jai įgyvendinti, iš dalies galima bus padengti pardavus Kalėjimų departamentui priklausantį turtą. „Pagal minėtą programą planuojama pastatyti ir įrengti 5 naujas laisvės atėmimo vietų įstaigas, o šiuo metu veikiančias – Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, Vilniaus, Panevėžio ir Marijampolės pataisos namus bei Šiaulių tardymo izoliatorių – uždaryti. Tačiau planuojamų uždaryti laisvės atėmimo vietų įstaigų nekilnojamasis turtas galės būti parduotas tik tada, kai šios įstaigos persikels į naujas patalpas“, - sakė V. Šarmavičius.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomi nuteistieji bus perkelti į Pravieniškėse pastatytą naują kalėjimą, o suimtuosius perkelti į Vilniaus miesto pakraštyje planuojamą pastatyti naują Vilniaus tardymo izoliatorių – pataisos namus. Tiksli jo vieta  bus žinoma tik pradėjus įgyvendinti minėtą projektą. Pasak A. Laurinėno, neatmetama galimybė, kad tai gali būti ir privates projektas.  O Pravieniškes planuojama sutvarkyti 2017 metais. Kalėjimų departamente yra sudaryta komisija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka tebevykdo konkursą. Tuo tarpu planuojamam iškeldinti Šiaulių tardymo izoliatoriui jau parinktas sklypas ir sudarytas detalusis planas. Taip parengti iškeldinti Klaipėdos tardymo izoliatorius – pataisos namai bei Panevėžio pataisos namai, jiems sklypai jau irgi gauti. “Iš viso ketinama perkelti keturias pataisos įstaigas, o kitas – rekonstruoti”, - baigdamas pokalbį pasakė A. Laurinėnas.

Profesinės  sąjungos džiaugiasi, kad pagaliau atsiranda reali galimybė šiuo metu tarnaujantiems pareigūnams dirbti naujomis sąlygomis, naujose patalpose ir pagal skandinavišką modelį, kuris, kaip žinoma, yra turintis vieną aukščiausių standartų pagal darbo saugą ir kitus reikalavimus. Norisi tikėti, kad laisvės atėmimo vietų modernizavimas toliau judės be jokių kliūčių – tam, regis, sudarytos palankios sąlygos.

NPPSS informacija