Pagalba
Medikų išvada per gaisrą apdegusiam ugniagesiui – pūslės atsirado dėl nepatogių batų
2019-10-07

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) tęsia pagalbos procesą per gaisrą šių metų birželio 14 d. Beištrakio kaime nukentėjusiam ugniagesiui. Naujausia medikų ir socialinio draudimo atstovų išvada – pūslės ant pareigūno kojos atsirado ne dėl nudegimo, o dėl nepatogių batų. Savo ruožtu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), remdamasis gydytojų pateikta išvada, nenagrinėja nudegimo, o tiria tik apsinuodijimą smalkėmis. Profesinė sąjunga žada nepasiduoti ir tam, kad pareigūno medicininėje išvadoje būtų įrašyta teisinga diagnozė bei, kad ugniagesiui būtų išmokėta kompensacija už sužeidimą tarnyboje, organizuoti Tarnybinių ginčų komisijos posėdį ir, jei prireiks, neatmeta galimybės kreiptis ir į Teismą.

 

Kaip ir minėta, gaisre nukentėjusio ugniagesio gelbėtojo Egidijaus istorija prasidėjo birželio 14 d. Per vykusį gaisrą nukentėjo jis ir dar vienas ugniagesys. Abu pareigūnai, gesindami gaisrą su šlapiais apsauginiais drabužiais, patyrė traumas dėl rūbų viduje užvirusio ir kūną nudeginusio vandens. Tiesa, smarkiau nukentėjo Egidijus. Jam pūslės atsirado ant veido, rankos ir pėdos, nes verdantis vanduo iš rūbų nutekėjo į batus. Dėl to, Egidijui pėdą teko gydytis ilgiau nei mėnesį.

 

UGPS vadovas Saulius Džiautas aiškina, kad tokios situacijos ugniagesių kasdienybėje nėra naujos. Tačiau nauja yra tai, jog mažiau nukentėjusio Egidijaus kolegos medicininėje išvadoje fiksuoti nudegimai, o Egidijaus – ne.

 

„Birželio 17 dieną Egidijus kreipėsi į Kaišiadorių šeimos medicinos centro šeimos gydytoją dėl traumos nukentėjus darbe. Jam buvo pateikta medicininė išvada iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus, kur buvo aiškiai įrašytos diagnozės – apsinuodijimas smalkėmis ir 3 laipsnio odos nudegimas. Tačiau gydytoja nedarbingumo pažymoje parašė, kad tai ne nelaimingas atsitikimas, o – liga. Todėl jau kitą dieną, supratę gydytojos aplaidumą ir klaidą, ėmėmės veiksmų“, – pasakoja S. Džiautas.

 

Atsižvelgdami į UGPS kreipimasi, PAGD Kaišiadorių šeimos medicinos centrui pranešė, kad nedarbingumo pažyma neatitinka tikrovės, o pats Egidijus kreipėsi į minėtos medicinos įstaigos direktorių su prašymu ištaisyti klaidą. Direktorius prašymą atmetė ir informavo, kad rugpjūčio 6 dieną iš Kauno Valstybinio socialinio draudimo atvyks atstovas, kuris ir įvertins susidariusią situaciją. 

 

Rupjūčio 8 dieną Egidijui atvykus į Kaišiadorių šeimos medicinos centrą, jis buvo informuotas, kad jo pėda yra ne nudegusi, o nutrinta nepatogios avalynės. Minėtos medicinos įstaigos direktoriaus teigimu, tokią diagnozę patvirtino ir socialinio draudimo atstovas.

 

Savo ruožtu, PAGD kol kas nesiima nagrinėti nudegimo ir tiria tik apsinuodijimą smalkėmis. Profesinių sąjungų atstovai mano, kad taip daroma vien dėl to, kad ugniagesys negautų jam priklausančios nuo 1 iki 12 vidutinių darbo užmokesčių kompensacijos už sužeidimą tarnyboje.

 

„Net nesitiki, kad Lietuvoje dar gali taip būti. Neturiu kitų žodžių situacijai apibūdinti kaip abejingumas, aplaidumas ir melas. Apskritai svarstau, ar dar liko nors gabalėlis Kaišiadorių medikų sąžinės? Ar PAGD tyrėjai tiria dokumentus? Pats asmeniškai dalyvausiu tarnybiniuose ginčuose, o jei prireiks, ir Teisme. Noriu pamatyti tuos veidus, kurie turi medicininį išsilavinimą, bet neturi sąžinės. Taip pat noriu išgirsti įvykį tyrusių PAGD tyrėjų argumentus, kodėl nebuvo tirti Egidijaus nudegimai, kai nudegimų nuotraukos ir dalyvavusių kolegų liudijimai tai aiškiai įrodo“, – sako UGPS pirmininkas.

 

UGPS primena, kad dėl didelio ugniagesių trūkumo dažnai į įvykio vietą atvyksta mažiau pareigūnų nei turėtų, todėl kyla grėsmė ne tik ugniagesiams, bet ir piliečiams. Todėl profesinė sąjunga ragina asmenis gaisro metu būti itin atsargiais ir nesiartinti prie gaisro šaltinio bei primena, kad ši problema galėtų būti sprendžiama leidžiant ugniagesiams dirbti viršvalandžius.