Konferencijos svečius jos dalyviams pristatęs Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininkas Vytautas Bakas išsakė viltį, jog susitikimas su puikiai pensijų sistemą ir jos reformą išmanančiais specialistais suteiks pakankamai žinių, padėsiančių pasirinkti pensinio kaupimo formą ir apsispręsti dėl saugesnės ateities.

Pensijos dydis priklausys nuo sukaupto kapitalo

Tokiu klausimu susirinkusiuosius suintrigavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka. Jis gana paprastai paaiškino, kokia pensijų sistema yra Lietuvoje ir kaip ji atrodo įprastose pensijų sistemose, trumpai apibūdino dėl pasikeitusios tvarkos dabar itin aktualias privačių pensijų kaupimo formas. „Pirmoji pakopa, kaip vadinama Lietuvoje, yra einamojo finansavimo – SODROS arba valstybinė pensija, kas reiškia, kad lėšos nekaupiamos, bet nuolat surenkamos, kai reikia išmokėti. Tokį finansavimo metodą gali naudoti tik valstybė, privatus sektorius to negali daryti, nes neturi teisės privalomai rinkti mokesčių, – aiškino R. Lazutka. – Tai yra fiksuotos išmokos iš anksto numatyta formule, pagal kurią aišku, kokio dydžio pensija bus. Populiariai pas mus antrąja pakopa vadinamos formos ypatybė yra ta, kad joje yra kaupiamos lėšos iki žmogus sulauks senatvės. Dalyvavimas šiame pensijos kaupime įvairiose šalyse skirtingas – savanoriškas ar privalomas. Kai kuriose šalyse privalomas dalyvavimas buvo nustatytas jaunimui, o vyresniems leista pasirinkti – dalyvauti arba ne. Lietuvoje veikia fiksuotų įmokų sistema, kas rodo aiškias įmokas, tačiau nenusako aiškaus pensijos dydžio – jis priklausys nuo sukaupto kapitalo: kiek susikaups, tiek ir bus išmokėta, garantuoti pensijos dydį pagal SODROS formulę yra sudėtinga.“ Profesorius R. Lazutka apžvelgė vakarų šalyse populiarias darbdavių, kitaip profesinėmis vadinamas, pensijas, kur darbdaviai moka įmokas arba patys organizuoja kaupimą savo įmonėje, atskiram pensijų fonde ar tiesiog perka tą paslaugą iš nepriklausomų finansinių institucijų, turtingesniojo sluoksnio kaupiamas privačias pensijas. Grįždamas prie Lietuvoje reformuojamos pensijų sistemos, profesorius R. Lazutka pabandė suskaičiuoti galimą SODROS pensiją šiandien uždirbančiajam minimalią algą, paguodė mintimi, kad galvojama, kaip padidinti pensiją daugiau uždirbantiems žmonėms ir nepalikti be pensijos itin mažai uždirbančių žmonių, ir prisipažino pensinę reformą vertinantis labai skeptiškai.

Gyventojų pajamų mokesčių lengvata taupantiems privačiai

Daugiau apie savanorišką taupymą senatvei kalbėjo ekonomikos mokslų daktarė Dalia Kaupelytė, kuri konferencijoje-diskusijoje dalyvavo ir kaip specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotoja. Ji pastebėjo, kad SODROS tipo sistemos buvo sukurtos prieš 100 metų ir pasiteisino, nes jauna karta buvo gausi, dirbančiųjų daug. „Šiandien mažėja gimstamumas, mažėja dirbančiųjų, protai išvažiavo. Maždaug po 30 metų kas trečias žmogus bus vyresnis nei 60-ies metų. Galvojant apie jų saugią senatvę, buvo daryta privačių pensijų reforma, kad dalis pinigų, dabar pereinančių per bendrą SODROS mechanizmą, būtų nukreipti į privačius pensijų fondus“, – kalbėjo D. Kaupelytė. Šiandien egzistuoja trys pensijų kaupimo pakopos – SODRA, antra ir trečia, suteikiančios galimybę taupyti savanoriškai ir gauti finansinio mokesčio lengvatas. Svarbus dalykas kaupiantiems privačiai – žmogui numirus, pasirinktame fonde jo sukauptus pinigus paveldėtų artimieji ir šitą išmoką gautų iš karto. D. Kaupelytė patraukė susirinkusiųjų dėmesį gan įdomia žinia – antra pakopa duoda galimybę susigrąžinti dalį mokesčių, kuriuos dirbantieji sumoka valstybei. Naudotis 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvata galima taupant ir trečiojoje pakopoje. Taip valstybė skatina žmones imtis naujovių ir asmeniškai taupytis. D. Kaupelytė priminė peržiūrėti turimas sutartis, nes net pensijų fondai yra skirstomi pagal riziką nuo labai konservatyvių iki labai rizikingų, ir patarė juos rinktis atsižvelgiant į žmogaus amžių, esant reikalui, keisti.
Vėliau vykusiose diskusijose akademikams buvo užduota daugiau klausimų apie tai, ko tikėtis iš pensijų reformos ir kokius fondus ar kokiomis galimybėmis pasinaudoti būtų geriau.

Pareigūnų kredito unijos informacija