Noriu aiškiai ir tvirtai pasakyti generolui Baniuliui - tuščiais šiltuose kabinetuose sukurptais grasinimais Jums nepavyks įbauginti net ir ugnies nebijančių pareigūnų. Sakydamas taip mintyje turiu ne tik save. Kalbu už visus mūsų profesinių sąjungų susivienijimo narius ir kitus tarnybos draugus.

O dabar kelios mano mintys apie generolo laiške dėstomus dalykus.

Ponas Baniulis abejoja mano ir mano kolegų kompetencija, teigia, jog apie Bendrojo pagalbos centro problemas kalbu be jokių išsamių tyrimų. Nežinau kokius tyrimus turi mintyje generolas, tačiau apie BPC situaciją po Dembavos įvykio man teko daug diskutuoti tiek su dabar jau bvusiu centro vadovu Artūru Kedavičiumi, tiek su pačiu ponu Baniuliu, tiek Seimo antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi. Todėl iš skirtingų šaltinių surinkęs gausybę informacijos ir nutariau netylėti. 

Be to, naudodamasis proga, generolui noriu priminti, kad ugniagesiu (ir skyrininku) esu jau 22 metus. Tikrai pakankamai, kad pažinčiau sistemą ir, skirtingai nuo generolo, matyčiau savo ir savo kolegų tarnybos kasdienybę. Mintyje turiu suplyšusius mūsų batus bei uniformas, daromą psichologinį spaudimą, kad ugniagesiai savo noru atsisakytų jiems priklausančių  socialinių garantijų - vaikadienių, kelionpinigių, butpinigių. Tikiu, kad sėdėdamas savo šiltame kabinete ponas Baniulis tokių dalykų nė nesapnuoja. 

Grįžkime prie BPC atvejo. Generolas Baniulis teigia, kad A. Kedavičius palikti BPC vadovo kėdę verčiamas nebuvo, o paliko tarnybą savo noru, dėl išėjimo į pensiją. Tuomet paaiškinkite man prašau, kaip galima suprasti viešai išsakytus A. Kedavičiaus žodžius, jog jis „nemato galimybių toliau efektyviai dirbti iš Vidaus reikalų ministerijos esant spaudimui trauktis“. O dar ir paties Remigijaus Baniulio siūlymas surengti A. Kedavičiaus neeilinę atestaciją. Ar tai ne spaudimas trauktis?

Atvirame laiške generolas Baniulis kratosi atsakomybės dėl neveikiančių Vilniaus perspėjimo sirenų. Nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM nuostatų 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad PAGD paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką priešgaisrinės bei civilinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse. Taigi, generole, ar tinkamai įgyvendinate valstybės politiką civilinės saugos srityje? Tylinčios Vilniaus sirenos lyg ir sufleruoja, kad ne.

Todėl manau, kad mano pasisakymai, kurie neva užgavo poną Baniulį, iš tiesų ne klaidina pareigūnus, o tiesiog atskleidė departamento darbo užkulisius.

Kreipimosi į ugniagesius pabaigoje generolas teigia daug svarstęs apie pasitraukimo iš tarnybos galimybę, tačiau visgi nutaręs likti, nes pasitraukimas būtų lengviausias kelias. Man belieka apgailestauti dėl tokio generolo sprendimo ir pakviesti jį dar kartą gerai persvarstyti šį klausimą. Žinau, kad sprendimas trauktis nebūtų lengvas. Tačiau visai mūsų sistemai ir bendruomenei jis tikrai reikštų didelį žingsnį į priekį. 

LUGPSS pirmininkas Saulius Džiautas