Atrankų į laisvas pareigas tema domino senokai, tačiau teisę jose dalyvauti kaip komisijos narė įgijau tik šiemet. Tokią misiją man pasiūlė profesinės sąjungos vadovai ir aš neatsisakiau. Jaučiau galinti prisijungti prie stiprios profesionalių pareigūnų komandos, būti naudinga moderniai dirbančiai komisijai ir nuoširdaus paskatinimo reikalingiems į atskiras pareigas pretenduojantiems kolegoms.
Tokį patį, kaip ir kiti komisijos nariai – esu profesinės sąjungos atstovas ir turiu tokias pat teises pasisakydama apie kandidatus, kaip bet kuris kitas atrankos komisijos narys. Kaip komisijos narė jau esu dalyvavusi ne vienoje atrankoje, teko vertinti į skirtingas pareigas kandidatuojančius pareigūnus. Tai man buvo gera patirtis, nes nuodugniai teko susipažinti su kitokiomis nei mano pačios, neretai aukštesnėmis pareigomis,išskirti esminius vienų ar kitų pareigų bruožus ir įvertinti į jas pretenduojančių žmonių profesinį pasirengimą, žingeidumą ir galimybes tobulėti. Džiaugiuosi galėdama išsakyti savo nuomonę ir diskutuoti solidžioje aplinkoje.
Esu girdėjusi apie atrankose vešinčias blogybes – įžeidžias replikas tiesiai ar už akių, dirbtinai keliamą psichologinę įtampą, nelogiškus, provokuojančius klausimus ir akivaizdų suinteresuotumą kenkti, tiesioginį nusistatymą prieš ir taip toliau. Prisipažinsiu, pačiai kandidatuojant į pareigas, neteko nieko panašaus patirti. Tačiau žmonės kalba ne be reikalo, matyt visokių patirčių būta. Suprantu, kad neigiamą nuomonę apie komisijos darbą susidaro nepalankiai jos įvertinti kandidatai, neneigiu ir to, kad komisijos nariai atskirais atvejais galėjoir nesusilaikyti nuo grubesnės kritikos. Tačiau kartais, manyčiau, patys kandidatai, nesilaikydami policijos pareigūno etikos normų, uniforminės aprangos dėvėjimo taisyklių, prisišaukia nemalonumų. Esu linkusi manyti, kad sovietinių laikų vidaus tarnybos sistemos tradicijos sparčiai nyksta, o kartu su jomis dyla ir nemalonūs atrankų į pareigas įspūdžiai.
Tai kompetentingi dariniai. Komisijos nariai – kolegų pasitikėjimą pelnę pareigūnai, savo srities profesionalai, susirūpinę sklandžiu policijos organizacijos darbu, teigiamu policijos įvaizdžiu, darbuotojų pasitenkinimu pasirinkta profesija. Tai mandagūs, tolerantiški, išklausantys,atvirumą skatinantys žmonės. Jų nedomina vadovėlinės tezės, senstelėjusios nuostatos ir akla tarnystė. Kaip tik komisija teiraujasi apie organizacijoje pastebėtus trūkumus, veiklos spragas, skatina atviram pokalbiui, padeda išsiaiškinti netikslius ar abejonių profesinėje veikloje keliančius dalykus. Trumpo susitikimo metu kiekviename pareigūne jie stengiasi įžvelgti geriausius šio bruožus, parodyti domėjimąsi jo darbu, paskatinti veiklumą, iniciatyvas. Betarpiškas bendravimas su pretendentu sukuria komfortabilią aplinką, nesėkmės atveju nepalieka slogių minčių, neatsakytų klausimų. Priešingai – konkurencijos tąkart neatlaikiusiesiems komisijos nariai siūlo kandidatuoti kitą kartą ar rinktis kitas pareigas.
Mano misija – suteikti kandidatuojančiajam pasitikėjimo, padėti įveikti baimes, atsikratyti trumpalaikio streso ir sukurti kuo palankesnę aplinką bendravimui, stebėti, kad atrankos vyktų sklandžiai, teisingai, sąžiningai, laikantis reglamento, apsaugoti pretendentus nuo galimo protekcionizmo, asmeniškumų, neigiamos įtakos. Savo buvimu ir pastabomis stengiuosi kolegoms įskiepyti mintį apie karjeros ir pažangos siekį, kviečiu rasti savo vietą dideliame sistemos mechanizme.
Atsikračiau kai kurių abejonių, įgijau daugiau bendravimo patirties, pasitikėjimo kolegomis ir savimi, ūgtelėjau profesinėje srityje.
Kalbėjosi Loreta Tumalavičienė
Naujausi straipsniai
