Pagalba
NPPSS lyderiai dalyvavo socialiniam dialogui skirtoje konferencijoje
2019-11-21

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) vadovas Saulius Džiautas šią savaitę dalyvavo Valstybinės darbo inspekcijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Socialinis dialogas ir gerovės valstybė“.

 

V. Banel buvo pakviestas diskutuoti ir baigiamojoje konferencijos diskusijoje „Ar svarstomas Socialinio dialogo įstatymas pagerins socialinį dialogą?“. Daugiausiai diskusijų čia sulaukė Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas, kurio ištakas pristatė diskusiją moderavęs Seimo narys Tomas Tomilinas.

 

V. Banel savo pasisakyme akcentavo svarbiausias problemas, kurias turėtų gerinti šio įstatymo priėmimas. Pagrindiniai jo uždaviniai yra šie:

 

  • Saugumo didinimas (kalbama apie atstovų ir lyderių apsaugą).
  • Sąlygų veiklai tobulinimas (užtikrinti aiškias, tinkamas, pagrįstas sąlygas veiklai, pvz.: etatai, valandos ir kt.).
  • Įtraukimo ir jo kokybės didinimas (informavimas ir (ar) konsultavimas, derybų kultūra, nuolatiniai pasitarimai, darbo grupės, komisijos ir kt.).
  • Skatinimas (nario mokestis, mokesčių lengvatos, dotacijos iš valstybės biudžeto (politinių partijų pavyzdžiu) ir kt.).
  • Ugdymas (lyderių, derybininkų švietimas ir mokymai, jų organizavimo bei finansavimo sąlygos).

 

Anot jo, ne visi svarbiausi dalykai pateko į įstatymo projektą, tačiau kai kurios jame įtvirtintos nuostatos tikrai prisidėtų prie profesinių sąjungų stiprėjimo, o tai reiškia ir kokybiškesnio socialinio dialogo. Kaip pavyzdį V. Banel paminėjo projekte esančią nuostatą, jog rengiant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms būtų skiriamas vienas procentas nuo numatyto tos įstaigos darbo užmokesčio fondo darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje numatytiems įsipareigojimams vykdyti. Šis įstatymas būtų dar vienas žingsnis į priekį iš teisėkūros pusės.

 

Diskusijų sulaukė ir 1 proc. GPM tikslinės paramos profesinėms sąjungoms bei pirmų metų rezultatai. Jie, anot T. Tomilino, šalies mastu, lyginant su pernai metais, padvigubėjo.

 

Atskirtai buvo atkreiptas dėmesys, kad valstybės tarnyboje, priėmus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, profesinės sąjungos tapo savotiškais įkaitais (šakos kolektyvinės sutarties) sąvokos, kuri anksčiau numatė, kas yra šakos kolektyvinė sutartis. Dabar jos tiesiog neliko. Tai yra nenormalu, o atsakingos ministerijos (Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų) turi šią padėtį kuo skubiau taisyti, nes tokie dalykai tiesiogiai kertasi su dabartinės Vyriausybės planais ir veikla, kalbant apie socialinės partnerystės vystymą ir stiprinimą.

 

Renginio metu pranešimus skaitė ir savo patirtimi dalijosi valstybės institucijų, mokymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų iš Lietuvos ir kitų šalių atstovai (kviečiame susipažinti su konferencijos programa).