Pagalba
Pareigūnai: didesnės socialinės garantijos – už papildomus sveikatai pavojingus darbus 
2020-06-04

Artimiausiu metu Seime gali būti priimti sprendimai, susiję su socialinių garantijų didinimu statutiniams pareigūnams, kasdienėje savo tarnyboje susidūrusiais ir tebesusiduriančiais su koronaviruso pavojais. 

 

„Nemeluosiu sakydamas, kad visa pareigūnų bendruomenė labai laukia šio sprendimo. Tragiški praėjusios savaitės įvykiai Mažeikių rajone, kuomet tarnybos metu žuvo policininkas Saulius Žymantas dar kartą visiems priminė, kokia pavojinga yra statutinio pareigūno profesija. O kovo mėnesį prasidėjusi koronaviruso pandemija visai mūsų bendruomenei atnešė ir naujus iššūkius. Bei labai mažai laiko jiems pasirengti. Todėl Seimo sprendimas dėl socialinių garantijų didinimo pareigūnams parodys ar mūsų politikai supranta su kokiais papildomais pavojais tarnyboje pandemijos metu susiduria policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai, kokiomis sąlygomis jie dirba. Tikiuosi, kad politikai priims sprendimą kuo greičiau“, – sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel.

 

Anot jo, pastarosiomis savaitėmis galima pastebėti tendenciją, jog įvairūs viešosios nuomonės lyderiai formuoja nuomonę, jog pareigūnai neverti papildomų garantijų. 

 

„Apie tai nemažai kalba įvairūs apžvalgininkai. Bandymus didinti socialines garantijas pareigūnams jie aiškina paprastai – tai priešrinkiminis politikų populizmas. Negaliu sutikti su tuo. Esu tikras, kad mūsų pareigūnai pateko į priešakines kovos su virusu gretas, todėl tikrai nusipelno didesnio valstybės rūpesčio“, – teigia NPPSS pirmininkas. 

 

Beje, socialinės garantijos didėtų ne visiems pareigūnams, o tik tiems, kurie vykdo tarnybą viruos pavojaus židiniuose. 

 

„Iš 8 tūkstančių pareigūnų šis įstatymas būtų taikomas maždaug 3,3 tūkstančiams“, – skaičiuoja V. Banel, kartu pabrėždamas, kad tokio įstatymo priėmimas yra savotiški namų darbai, kuriuos būtina padaryti, jei rudenį kiltų antroji pandemijos banga.

 

Policija – karantino metu gerokai padaugėjo funkcijų

 

Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkas Saulius Grigonis sako, kad karantino laikotarpiu policijos darbuotojams tenka atlikti tam tikras funkcijas, kurių nebuvo prieš tai. 

 

„Visų pirma pradėkime nuo to, kad būtent policija yra atsakinga už nustatytų karantino sąlygų laikymosi kontrolę: pavyzdžiui, stebėjimą ar žmonės slepia veidus po apsauginėmis kaukėmis, ar nevyksta kokie nors draudžiami susibūrimai. Kita dalis naujų funkcijų susijusi su žmonių transportavimo į saviizoliacijos vietas palyda, jų priežiūra. Taip pat į Lietuvą įvairiomis transporto priemonėmis – keltais, traukiniais – grįžtančių žmonių pasitikimas, taip pat tranzitu per mūsų šalį vykstančiųjų palyda“, – pasakoja S. Grigonis. 

 

Įvairių krizių laikotarpiu, o toks yra ir šis, suaktyvėja įvairios organizacijos ir asmenys, įvairiausiais būdais bandantys skleisti tikrovės neatitinkančias žinias ir sėti paniką. 

 

„Mes turime akylai stebėti situaciją ir, jei matome panašią veiklą, nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų, kad ji būtų sustabdyta“, – sako policijos darbuotojų profesinės organizacijos pirmininkas. 

 

„Be to, karantino įkarštyje, būtent policija buvo atsakinga už kelių blokavimą, siekiant mažinti pateikimą į miestus. Vykdėme Ukmergės ir Nemenčinės gyventojų ribojimo kontrolę, prižiūrėjome karantino taisyklių laikymąsi prekyvietėse, turguose, kitose panašiose vietose. Buvo ne vienas ir du atvejai, kuomet policijos pareigūnams teko užsiimti iš medicinos įstaigų pabėgusių užsikrėtusių žmonių paieška“.

 

Pablogėjusios psichologinės tarnybos sąlygos

 

Naujus iššūkius pandemija atnešė ir šalies pasieniečiams. Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai (LPPPS) vadovaujantis Jevgenijus Amelinas visų pirma išskiria gerokai pablogėjusias psichologines tarnybos sąlygas.

 

„Sienų kontrolės atnaujinimas prie ES vidaus sienų iššaukia milžinišką keliaujančių nepasitenkinimą. Atsirado įvairių papildomų reikalavimų: žmonės turi turėti dokumentus, pagrindžiančius kelionės būtinumą, jiems atliekami papildomi tikrinimai. Suprantama, dėl to keliautojų bendravimas su pareigūnais nėra draugiškas. Mūsų Pareigūnai dirba psichologiškai sudėtingomis sąlygomis, jiems tenka „sugerti“ visus šiuos nepasitenkinimus, o tuo pačiu išlaikyti mandagų ir profesionalų bendravimą“, – aiškina J. Amelinas. 

 

Anot jo, judėjimo per sienas apribojimas karantino metu taip pat stipriai padidino užklausų ir skambučių skaičių, o darbo krūvį didina ir vos ne kasdien besikeičiantis teisinis reglamentavimas. 

 

„Galiausiai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, ypač dirbantys pasienio kontrolės punktuose, patenka į padidintos rizikos kategoriją, nes atlikdami pasienio tikrinimą tiesiogiai kontaktuoja su asmenimis, galinčiais būti viruso nešiotojais“.

 

Pasieniečiai taip pat privalo užtikrinti karantino taisyklių laikymąsi Užsieniečių registracijos centre, o kartu su Policija užtikriną viešąją tvarką pasienio ruože, taip pat ten esančiose privalomojo hospitalizavimo įstaigose ar greta jų. 

 

Ugniagesius labiausiai neramino apsaugos priemonių trūkumas

 

Saulius Džiautas, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas, sako, jog karantino pradžioje didžiausia problema buvo ugniagesių aprūpinimas būtiniausiomis asmens apsaugos priemonėmis.  

 

„Ir tai buvo labai rimta problema, nes vykdamas į iškvietimus niekada nežinai kokie žmonės tavęs ten laukia. Buvo atvejų, kuomet tik suteikę pagalbą ugniagesiai sužinojo, kad jų išgelbėta moteris dėl su COVID-19 susijusių įtarimų vežama į Santaros klinikas“, – pasakoja S. Džiautas.

---

 

D. Umbraso / LRT nuotauka