D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime aiškiai nurodė prioritetus, kurių vienas svarbiausių – valstybės ir žmonių saugumas. Neturime supriešinti skirtingų visuomenės sluoksnių ar kelti mokesčių sakydami, kad kitaip neįmanoma padidinti finansavimo. Valstybės vadovė mano, kad jau pribrendome ir esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti 2 proc. nuo BVP ribą krašto apsaugos finansavimui neskriaudžiant kitų  ekonomikos sričių bei socialinių grupių. „Prezidentės pozicija išties svarbi ir teisinga. Manau, visi sutinkame jog papildomos lėšos saugumui – būtinos. Valstybės vadovė akcentuodama krašto apsaugą, ko gero, turėjo mintyje vidinio ir išorinio saugumo stiprinimą. Juk ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nurodo, kad privalome užtikrinti Tautos saugų būvį bei valstybės vidaus ir išorės saugumą. Belieka tikėtis, jog "įstatyme iškelti prioritetai bus apsaugoti ir akcentuoti realiai darbais“, - viliasi NPPSS vadovas Vladimir Banel.

Pareigūnai sako, kad tokios aiškios ir tvirtos valstybės vadovės  pozicijos buvo laukiama jau seniai. Profesinės sąjungos sutinka su D. Grybauskaitės nuomone, kad grėsmės akivaizdoje turime rimtai susirūpinti šalies saugumu, o ir lėšų tam atrasti tikrai galime, nes resursai institucijose dažnai skirstomi neefektyviai. Tikimasi, kad svarbiausi šalies vadovai suvoks, kad vidinė valstybės apsauga, lygi apie 25 tūkst. pareigūnų, yra ne mažiau svarbi negu 8 tūkst. kariuomenės ir NATO pajėgų.

„Siekis kuo greičiau padidinti finansavimą iki 2 proc. nuo BVP neturėtų būti panašus vien į pataikavimą užsienio valstybių vadovams. Įsivaizduokime blogiausią – karo – scenarijų. Tokioje situacijoje tiek kariuomenė, tiek viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalės įsitraukti į gynybos procesą. Akivaizdu, kad čia būtinas bendras vidinio ir išorinio saugumo stiprinimas. Todėl privalome bendradarbiauti ir kartu kurti saugią Lietuvą“, - įsitikinęs V. Banel.

Praeitos savaitės pabaigoje, minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį, parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020 m. pabaigos krašto apsaugos finansavimui skirti 2 proc. nuo BVP dydžio lėšų sumą. NPPSS primena, kad profesinės sąjungos 2013 m. vasarą valdantiesiems siūlė panašų susitarimą dėl teisėsaugos sistemos stiprinimo ir žmonių saugumo didinimo. Vėliau tartasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, tačiau Premjeras atsisakė jį pasirašyti.

„Ukrainos įvykių kontekstas ir reali mūsų šaliai kylanti grėsmė rodo, jog svarbios visos saugumą užtikrinančios pajėgos. Tai dar kartą parodo, kad nacionalinis saugumas, neatsakingai buvęs ilgą laiką užmarštyje, yra vienas svarbiausių šalies prioritetų. Todėl privalome skubiai peržiūrėti prioritetus ir koncentruotis į bendras, valstybės ateitį užtikrinančias strategijas. Raginame valstybės vadovę ir Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ne tik stiprinant šalies pareigūnų parengtį, bet ir gerinant materialinį aprūpinimą tam, kad išlaikytume juos tarnyboje“, - kreipimąsi išreiškia NPPSS vadovas.

NPPSS jau kreipėsi į Vyriausybę su prašymu persvarstyti 2014 m. biudžetą jame numatant lėšas, skirtas padidinti statutinių pareigūnų atlyginimus ne mažiau kaip 10 proc. dar šiemet.

NPPSS informacija