Kuo naudingi buvo šie du renginiai Lietuvos pareigūnams?

Galiu drąsiai pasakyti, kad abu renginiai įvyko labai laiku ir buvo visapusiškai naudingi. Naudingi vien jau todėl, kad lietuvišką teisėsaugos virtuvę turėjo galimybę palyginti su kitų šalių praktika - mūsų kvietimu minėtuose renginiuose lankėsi Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos EuroCop prezidentė ir Švedijos policijos profesinės sąjungos vadovė Anna Nellberg, D. Britanijos branduolinės civilinės policijos konfederacijos vadovas Nigelas Dennis, Lenkijos nepriklausomos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovai.

Labai tikiuosi, kad renginiuose apsilankę Lietuvos politikai išgirdo pagrindinę mūsų svečių žinią - policija, kaip ir kitos teisėsaugos struktūros, yra labai svarbūs bet kokios demokratinės šalies institutai. Nes be stiprios policijos vargu ar galima stipri demokratija.

Ar Lietuvos policija, svečių akimis, stipri?

EuroCop prezidentė A. Nellberg pasakė tiesiai - akivaizdu, kad Lietuvos politikai į krizės poveikį policijai ir šalies teisėsaugai pažiūrėjo formaliai, todėl mūsų policijai vykdyti priskirtas funkcijas kasdien darosi vis sunkiau.

O Šeškinėje esančiame policijos komisariate apsilankęs N. Dennis buvo priblokštas pareigūnų darbo sąlygų ir sakė, kad į šią vietą vertėtų rengti ekskursijas. Jam buvo sunku patikėti, kad XXI amžiuje žmonės gali dirbti tokioje aplinkoje.

Paskutinius kelis metus po policijos bendruomenės forumo dažniausiai sekdavo įvairios protesto akcijos - pareigūnai rengė itališkus streikus, basi žygiavo į Vyriausybę...

Taip. O kadangi politikai ir toliau lieka kurti mūsų reikalavimams ir ignoruoja teisėsaugos problemas, pareigūnų profesinėms sąjungoms nelieka nieko kito, kaip tik ir vėl kviesti policininkus, pasieniečius, ugniagesius į mitingus. Konkrečių detalių atskleisti kol kas nenoriu. Galiu pasakyti tik tiek, kad jau greitai žygiuosime Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės link.

Be to, žadame vykti paskui aukščiausius Lietuvos vadovus į užsienio šalis ir rengti protesto akcijas jose. Juolab, kad paramą rengiant tokias akcijas mums jau pažadėjo ir EuroCop.

Galiausiai protestuosime Lietuvos pirmininkavimo ES renginių metu.

Ar tokios Jūsų akcijos negriauna valstybės prestižo ar įvaizdžio?

Ne, nes mūsų protestuose nėra jokio ekstremizmo ar radikalumo. Galiausiai apie kokį šalies įvaizdį mes galime kalbėti, kai pareigūnus Vilniuje kasdien supa nutrupėjusi ir purvina šeštojo policijos komisariato buitis ar, pavyzdžiui,dirbančių policijos pareigūnų vaikai gauna nemokama maistą mokyklose, nes šeimos pajamos neadekvačiai mažos.

Tiesiog mūsų aukščiausių politikų - Prezidentės, Vyriausybės vadovo, Seimo narių - elgesys rodo, kad į teisėsaugos sistemos problemas jiems visiškai nusispjaut. Jie nekreipia dėmesio į  pareigūnus, nepriima sistemai taip reikalingų sprendimų. Kartais atrodo, kad mūsų politikai supranta tik protesto kalbą. Ar bent jau prisibijo ja kalbančių.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nuolat kartojo, kad pinigų trūksta visiems, o teisėsauga nėra išimtis. Algirdas Butkevičius ir vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas kartais pasigiria radę teisėsaugai papildomą milijoną ar du.

Kol kas realių pokyčių tikrai nėra. Jokių. Taip, pažadų pareigūnų bendruomenė sulaukia daugiau. Tačiau sprendimų, teisės aktų projektų ar kito panašaus veiksmo - nėra. Galiausiai sumos, apie kurias kalba premjeras ir vidaus reikalų ministras yra neadekvačios. Tokie jų siūlymai po daugiau nei 5 metus trukusio teisėsaugos skurdinimo veikiau yra pasityčiojimas iš tarnybos dar nepalikusių žmonių.

Mes visomis išgalėmis stengiamės įtraukti politikus į diskusijas, kviečiame juos į savo renginius, teikiame įvairius pasiūlymus. Ir žinote kuo tai dažniausiai pasibaigia? Ogi prieš prasidedant diskusijoms politikai pakyla iš savo vietos, atsiprašo ir išeina iš susitikimų, forumų ar kitų renginių.

Sakykime, kad politikų požiūris nesikeis. Kur mes atsidursime, sakykime, po metų ar dviejų?

Jau dabar kriminogeninė situacija, lyginant su ankstesniais metais, gerokai pablogėjusi. Prognozuočiau, kad nusikalstamumas išplis dar labiau.

Visų pirma todėl, kad policija ir kitos teisėsaugos įstaigos per tą laiką neteks paskutinių kvalifikuoto  personalo likučių. Be to, net ir tarnyboje dar likę ir iš idėjos dirbantys žmonės negalės tinkamai vykdyti savo funkcijų dėl prasto aprūpinimo, pavyzdžiui kuro stokos ar pasenusios technologinės įrangos.

Vadinasi, atitinkamas bus ir Lietuvos žmonių saugumo laipsnis. Jau dabar kai kuriuose regionuose padėtis yra kritiška. Kartais girdžiu juokaujant, kad picų išvežiotojai į kvietimus sureaguoja greičiau nei policija. Žinote, manęs tai visai nestebina. Nes pavyzdžiui būna naktų, kuomet visoje Kauno apskrityje budi vienas policijos ekipažas. Esu tikras, kad picas po namus vežiojančių automobilių ten tikrai yra gerokai daugiau.

Nuo ko turėtų būti pradėta teisėsaugos sistemos reforma?

Turime suprasti, kad teisėsauga - milžiniška sistema, kuri nepasikeis per dieną, savaitę ar mėnesį. Bet yra galybė mažų reformos žingsnių, kurie gali būti padaryti pakankamai greitai. Ir be didelių finansinių išteklių.

Visų pirma turėtų būti apjungtos visos policijos funkcijos, o tai leistų mažinti administravimo kaštus. Taip pat - supaprastinti kai kurie baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso, administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimai. Turi būti išgryninto teisėsaugos įstaigų funkcijos, nes dabar, pavyzdžiui, policija vykdo nemažai jai nebūdingų funkcijų.

Turime sukurti tinkamas pareigūnų motyvavimo ir parengimo sistemas. Nes teisėsaugai reikia žmonių, kurie tiki savo darbo prasme. O ne tokių, kurie žiūri policininko profesiją kaip į pasipinigavimo šaltinį.

Norint turėti stiprią ir motyvuota teisėsaugą, būtina į ją investuoti. Tačiau to mūsų valdžia, atrodo, vis dar nesupranta.