Vienas svarbiausių klausimų, aptartų per konferenciją, buvo pareigūnų pensijų klausimas. Valstybės vadovams, suinteresuotiems ministrams šią savaitę išsiuntinėtoje LVPA rezoliucijoje teigiama, kad projekte turi būti aptartos visos pensijų rūšys. „Kodėl pažeidžiamos pareigūnų teisės, juk priimant juos į darbą pensijos buvo jiems garantuotos, o dabar jų sąskaita norima sutaupyti“, - sako LPVA valdybos pirmininkas Kęstutis Tubis. Policijos veteranų įsitikinimu, socialinių garantijų nebuvimas – viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl policijai trūksta žmonių. „Žmonės gal ir neitų iš tarnybos vos ištarnavę dvidešimt metų, bet jie nėra tikri, ar vėliau apskritai ką nors gaus. Juk tokia pensija ir galimybė ją gauti po dvidešimties metų tarnybos skiriama už tarnavimą tėvynei ir šių pažadų reikia laikytis. Dabar gi niekas nežino, kas bus rytoj. Sakoma, kad brastoje niekas arklių nekeičia, bet pas mus ne tik brastoje, o ir visu greičiu šuoliuojant keičia“, - piktinosi K. Tubis.

Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad sunkmečio metu sumažintos pensijos turi būti kompensuotos. Šiemet kovo 7 d. sprendimu KT išaiškino kai kurias 1012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, tačiau esmė nepakito – pensijas reikia kompensuoti. Tiesa, KT išaiškinime kalbama tik apie senatvės pensijas. „KT pasisakė tik dėl senatvės pensijų, tačiau taip atsitiko dėl to, kad prašymą išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas pateikusi pareiškėja – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – paprašė išaiškinti tik tas nuostatas, kuriose kalbama apie socialinio draudimo senatvės (netekto darbingumo) pensijas. Asociacijos nuomone <...> susidarytų teisiniu požiūriu nepaaiškinama ir paradoksali situacija, jei kiekvienai pensijų rūšiai būtų paruoštas atskiras kompensavimo įstatymas. Be to, nenumačius ruošiamame (paruoštame) įstatymo projekte pareigūnų pensijų kompensavimo klausimų, atsirastų naujas pagrindas kreiptis į administracinį teismą, siekiant apginti pareigūnų neginčijamas teises į pensijų praradimų kompensavimo tinkamą įstatyminį reglamentavimą“, - teigiama rezoliucijoje.

Beje, į KT nutarimų vykdymo mechanizmą atkreipė susirinkusiųjų dėmesį konferencijoje dalyvavęs buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys. Jo žodžiais tariant, KT nutarimo vykdymas yra komplikuotas, o politikai  kišasi į šį procesą ir užsiima biurokratija. Pasak R. Šukio iki šiol nėra nė pėdsakų grupės, kuri kurtų mechanizmą kaip atstatyti sumažintą darbo užmokestį. Apie tai ne kartą garsiai kalbėjo  Vyriausybės vadovai bei kiti politikai – juk terminai yra visiems žinomi ir aiškūs. Buvusiam ministrui kelia abejonių Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos ir netgi kai kurių Lietuvos Respublikos seimo kanceliarijos vadovų bei valdininkų veikla. „Ar tikrai jie viską padarė savo laiku ir ar nereikėtų panagrinėti jų veiksmų, nes, manau, yra biurokratinių pinklių, kurios skirtos laiko vilkinimui“, - sakė R. Šukys.

R. Šukys sakė pasitikintis valstybe ir kviečiantis ja pasitikėti kitus, bet, deja, to paties negalintis pasakyti apie politikus. Buvęs ministras ragino žmones ginti savo teises visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

Taigi, kaip atsitiko, kad pareigūnai, kariai buvo apeiti? SADM Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė sakė, kad pradiniame projekto variante tiek pareigūnai, tiek kariai, apskritai visi valstybinių pensijų gavėjai buvo paminėti. Tačiau kai Seime buvo sudaryta darbinė grupė, buvo nuspręsta šią nuostatą pašalinti. „Nuspręsta siūlyti nuo 2015 metų jiems kompensuoti“, - sakė D. Akulavičienė.

Kyla natūralus klausimas, kodėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų negina tie asmenys ar tos struktūros, kurioms tai yra tiesioginė pareiga. Pavyzdžiui, K. Tubio teigimu, kol kas jam nežinomas nė vienas faktas, kad pareigūnui kreipusis į Vidaus reikalų sistemą dėl pensijos kompensavimo pinigai būtų išmokėti. Toli gražu: visiems siūloma kreiptis į teismus. Taip gaištamas laikas ir vėjais švaistomi nemaži pinigai, didinamas teismų, kurie ir taip dūsta nuo bylų, darbo krūvis. Tai, kad situacijos nenorima keisti, rodo ir kai kurie politikų veiksmai – kad ir tas pats pareigūnų išeliminavimas iš Sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo projekto.

Buvo paminėta ir kita, ne mažiau svarbi problema – į ankstyvąją pensiją išėjusių pareigūnų integracijos į darbo rinką problema. Išklausytas pranešimas apie tokią praktiką užsienio valstybėse. Paprastai įdarbinant buvusius pareigūnų, keičiant jų veiklos kryptį renkamasi du kelius: pagalba įdarbinant ir/arba konsultacijos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje Krašto apsaugos ministerija yra sudariusi sutartis su privačiomis bendrovėmis. Buvę kariai išėję į ankstyvąją pensiją apmokomi ir įdarbinami tose bendrovėse. Lenkijoje į pensiją išėjusiais kariais irgi rūpinasi ministerija. Jie apmokomi ministerijos lėšomis ir įdarbinami vietos savivaldos institucijose. Įdarbinama absoliučiai visi pageidaujantys dirbti. Olandija pasirinko kiek atsargesnį kelią: ten veikiantis specialus pensijų fondas konsultuoja norinčius įsidarbinti, tačiau darbintis turi pats norintysis, darbo vietos jiems neieškomos.

Kad ir kaip keista, bet būtent buvę kariškiai yra palankesnėje padėtyje ir Lietuvoje. K. Tubio teigimu, apie 60 procentų buvusių kariškių Krašto apsaugos ministerija padeda įsidarbinti. „Krašto apsauga savo žmonėmis rūpinasi, deja, Vidaus reikalų ministerija ne. Pernai buvo atlikta apklausa ir nustatyta, kad tik devyni procentai žino apie tai, kad egzistuoja tokia įdarbinimo, integravimosi į darbo rinką programa, bet tik žino – o ne ja naudojasi. Kiti apskritai apie tokią negirdėję“, - sakė K. Tubis.

Čia derėtų priminti, kad tokią integravimosi programą tuometis vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius pasirašė dar 2006 metais liepos mėnesį, tačiau nesant finansavimo ji taip ir liko tik popieriuje.

Konferencijos nariai diskutavo ir apie tai, kad nesant jokių garantijų, pažadams taip ir liekant tik pažadais daugelis pareigūnų palieka tarnybą. „Sulaukia tų dvidešimties metų tarnybos ir išeina – kol dar gali susirasti darbą kur nors privačiame sektoriuje, kur ir darbas lengvesnis, ir uždarbis didesnis. Žadėta daug, bet visi tie pažadai užmirštami labai greitai. Jei pagaliau būtų susirūpinta pareigūnų problemomis, padaryti realūs darbai, tuomet ir to vadinamojo nekomplekto nebūtų, nebėgtų žmonės“, - sakė K. Tubis.

Kokių nors veiksmų imtis akivaizdžiai nelinkęs ir pats A. D. Barakauskas, tepasakęs, kad „reikia kreiptis į politikus“. Ministras kukliai nutyli tą faktą, kad jį į šį postą iškėlė valdančioji dauguma, jis pats politikas ir turi įtakingus bendrapartiečius. Bet jokių nuopelnų socialinio pareigūnų saugumo srityje A. D. Barakauskas kol kas nepasiekė. „Reikia formuoti aiškią viziją ir strategiją ir dėl į pensiją ir dėl į atsargą išėjusių pareigūnų. Tuo tarpu ministras neturi jokio aiškaus plano, neturi principinės pozicijos ne tik dėl veteranų, bet ir apskritai dėl viešojo saugumo. Tvirtindamas, kad reikia kreiptis į politikus jis parodo savo bejėgiškumą ir nenusimanymą. Juk visiškai aišku, kad būdamas valdančiosios daugumos atstovas jis savo rankose turi visus politinius svertus, tik vengia ir nenori jais naudotis“, - sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel.

NPPSS atstovai linkėjo veteranams kad jų teisės būtų apgintos. Pasak V. Banel, jie savo teises turi ginti ne tik konferencijose, nes pareigūnų profesinių sąjungų patirtis rodo, kad ne viską įmanoma pasiekti derybų keliu, tad esant būtinybei reikia naudotis ir kitomis priemonėmis  - rengti protestus, mitingus, piketus. Šios priemonės yra ne mažiau veiksmingos.

NPPSS informacija