– Šiomis dienomis Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pažymi savo veiklos metines. Kaip ją vertintų pareigūnai?

– Mes esame statutiniai pareigūnai, todėl politikų vertinti nesiimame. Tačiau ar visuomenė tapo saugesnė? Ar keliamos policijos pareigūnų problemos išspręstos? Ar yra įgyvendinti pozityvūs pokyčiai po šalį sukrėtusių įvykių? Tegul sprendžia žmonės, visuomenė.

Ji gali susidaryti išsamų vaizdą, kaip Vyriausybė pristato savo pasiekimus ir kaip juos išrikiuoja. O tai, kad visuomenė buvo sukrėsta ne vieno aštraus signalo, kurio priežastis dažniausiai – finansavimo trūkumas, yra akivaizdu.

– Turite omenyje Dembavos kaime įvykdytą nusikaltimą?

– Ne vien Dembavoje, buvo Biržai, buvo kitų, iškėlusių visuomenės saugumo klausimus dėl policijos galimybių reaguoti.

– Visuomenės neliko nepastebėtos NPPSS protesto akcijos (itališkas pasieniečių protestas, protestas prie oro uosto pasitinkant ES vadovus), ypač akcija, surengta prie Valdovų rūmų Rytų partnerystės sutarties pasirašymo vakarą. Įvykis ypatingas, kodėl buvo pasirinkta ši data ir vieta?

– Be abejo, pasirinkimas neatsitiktinis, tačiau protesto įgyvendinimą nulėmė Vyriausybės neveiklumas ir neryžtingumas, o valdžia apie tai puikiai žinojo. Iki paskutinės valandos mes siekėme su Vyriausybe pasirašyti susitarimą dėl to, kas ilgų derybų metu nuo pat liepos mėnesio buvo sutarta.

Logiškas klausimas – kodėl nepadėti parašo papunkčiui surašytame, suderintame dokumente? Atsakymas paprastas: todėl, kad Vyriausybė, nesiėmusi jokių veiksmų, tikisi prasmukti pro biudžeto "butelio kakliuką" gražiu veidu, nes būtent ji atsakinga už biudžeto formavimą.

Vergų arija prie Valdovų rūmų – "desertas" ES politikams primenant, kad po baltomis iškilmingos vakarienės staltiesėmis žioji namų skurdo skylės ir manipuliacijos krizės įveikimo šūkiais.

– Bet kai kas Vyriausybės buvo garsiai pažadėta – tam tikra suma, ir dar paskui "rasta" papildomų lėšų. Ar jūs netikite, kad pažadai bus ištesėti? Dėl ko buvo tariamasi ir ko pasigesta?

– Pažadų gali būti visokių. O realus dokumentas, kuris nustatytų lėšas, yra valstybės biudžeto įstatymas. 2014 m. biudžete teisėsaugai (policijai) numatyta tik pusė to, kas ministro pirmininko buvo įvardyta per vieną konstruktyviausių susitikimų. Susitikimų būta ne vieno, bet rezultatyvumu pasižymi tik keletas.

Kitų metų biudžete policijai skirta 36 mln. litų ir dar 9 mln. litų "rasta" papildomai. Tačiau tai toli gražu iki prieškrizinio lygio, nors kiekviena proga pabrėžiama, kad krizė įveikta, taisomos anos valdžios klaidos ir pan.

Problema yra ta, kad tie 2014 m. biudžete numatyti pinigai skiriami "bendriems poreikiams", bet ne konkrečiai  – darbo užmokesčiui didinti. Nors Lietuvos socialdemokratų partijos šūkis skelbia "Svarbiausia žmogus" ir premjeras per derybas tvirtino, kad jo prioritetas yra darbo užmokestis mažiausiai uždirbantiems 1–10 kategorijos pareigūnams, bet tikslinių lėšų tam neskiriama! O jų šiam tikslui reiktų vien policijai 33 mln. litų, ugniagesiams, pasieniečiams ir kitiems pareigūnams – dar 25 mln. litų, pataisos įstaigos pareigūnams – apie 10 mln.litų.

Tai visiškai neatitiko mūsų derybų, kuriose mes norėjome tikslumo ir konkretumo, tikslų. Iš čia kyla ir nepasitikėjimas, ar pinigai pasieks tuos mažiausiai gaunančius pareigūnus, ką jau kalbėti apie kitas kategorijas. Baiminamės, kad bus tvirtinama, jog pinigai duoti "bendriems reikalams", o jūs ten jau sistemoje žiūrėkite...

– Žinomas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl algų  sumažinimo krizės metais neproporcingumo pašalinimo kai kuriems valstybes tarnautojams, politikams ir teisėjams sukėlė nemažų diskusijų, o kai kurių ekspertų teigimu, šio sprendimo įgyvendinimas yra tiesiog socialiai neteisingas. Kaip algų atkūrimą vertina pareigūnų bendruomenė?

– Per krizę ne tik politikams ar teisėjams buvo perpus mažinamas atlyginimas, bet ir 1–10 pareigybių kategorijos teisėsaugos pareigūnams. 2009 m. nuo 490 iki 475 litų buvo sumažintas bazinis mėnesinis dydis. Tuo pat metu buvo atliktas ir dar vienas mažinimas, kai krizes laikotarpiu beveik 25 proc. buvo sumažintas biudžetas vidaus reikalų sistemai. Dėl to pareigūnų algos dar sumažėjo!

Skaudžiausia, kad tai buvo "neoficialus" mažinimas – buvo nemokama už darbo viršvalandžius, nesuteikiami pareiginiai laipsniai, buvo raginama eiti priverstinių atostogų ir t. t. Svarbiausia, kad dėl to negali kreiptis į teismą, kaip tai darė kitų tarnybų pareigūnai. Mes tarsi atsidūrėme įstatymų užribyje. Turime pabrėžti, kad toks taupymas atimant iš teisėsaugos tiesiogiai atsiliepė visuomenės saugumui: policininkai, pasieniečiai ir kt. dėl nurėžto biudžeto buvo priversti keisti tarnybos planavimą ir vykdymą.

T. y. buvo atsisakoma naktinio budėjimo, budėjimo gatvėse, rajonuose paliekama po vieną ekipažą ir pan. Būtent tai vėliau lėmė rezonansinius įvykius Klaipėdos rajone, Biržuose ir pan.
Apskritai nuo krizės pradžios finansavimas vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams sumažėjo beveik 400 mln litų, iš jų vien užmokesčio fondas yra 120 mln. litų. Likusios prarastos lėšos tiesiogiai atsiliepė patruliavimui gatvėse, aprūpinimui degalais, uniformomis, ryšio priemonėmis ir pan.

Puikiai suprantu, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą didžiausias džiugesys, žinoma, apima politikus, teisėjus ir didžiausius atlyginimus gaunančius valstybės tarnautojus. Manyčiau, jei kas nors ir trokštų sugiedoti Beethoveno "Odę džiaugsmui", tai būtent politikai, o mums valdžiai apie savo bėdas teko priminti G.Verdi operos Vergų arija...

– Taigi sprendžiant iš 2014 m. biudžete numatyto finansavimo galima spėti, kad laukto lūžio užtikrinant visuomenės saugumą ir finansuojant policiją bei kitas statutines įstaigas po visų rezonansinių įvykių nebuvo.

– Naivu būtų tikėtis pokyčių per naktį. Tai procesas, o lūžis gali įvykti tik tada, kai visos pusės labai adekvačiai suvoks grėsmes ir padarinius. Profesinė sąjunga kovoja ne tik už pareigūnų saugumą, orumą bei tinkamas darbo sąlygas, bet ir už visuomenės saugumą. Mums pavestą darbą mes stengiamės atlikti kuo geriau bet kokiomis aplinkybėmis. Nėra didesnio atlygio policininkui ar ugniagesiui už padėką iš visuomenės.

Manau, kad tai geriausiai atspindi visuomenės pasitikėjimas. Tyrimai rodo, kad, nepaisant esamos policijos būklės, jis nuosekliai auga. Šiuo metu 67 proc. visuomenės policijos darbą vertina palankiai, ugniagesių – net 90 proc.! Tai neįkainojamas socialinis kapitalas. Juo mes remiamės kovoje su valdžia, kuri jiems, regis, atrodo lyg savitikslė. Iš kitos pusės, kai toks skurdus finansavimas, į policiją ar ugniagesius motyvuoti, išsilavinę, atsakingi žmonės tikrai nesiveržia, todėl policijos reputacija dėl atskirų pareigūnų neetiškų poelgių neretai nukenčia ir mes labai reikliai žiūrime į tokius atvejus. Tačiau visuomenė turi suvokti, kad suteikti deramų paslaugų be deramo finansavimo neįmanoma: vaikytis nusikaltėlių kiaurais batais tamsiomis gatvėmis už vidutiniškai 1500 litų niekas netrokšta.

– Visgi pripažįstate, kad kartais visuomenės pretenzijos policijai yra pagrįstos, – žiniasklaidoje vis dar nuskamba korupcijos, šiurkštaus elgesio atvejų. Beje, kartais ir pareigūnai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, kai yra provokuojami.

– Taip, tenka pripažinti, kad pasitaiko, tačiau pažanga kovoje su negerovėmis akivaizdi, veikia imuniteto tarnyba, nepakantumas nusižengimams didėja, reaguojame ir mes, jei atvejis patenka į mūsų funkcijas.

Dėl provokuojančio elgesio pavyzdžio, jūs turite omenyje neseną Seimo nario atvejį? Reikia pabrėžti, kad pareigūnams, kurie veikė ryžtingai prieš viešąją tvarką pažeidusį ir pareigūnams pasipriešinusį tautos išrinktąjį, profesinės sąjungos suteikė teisinę pagalbą ir juos apgynė.

Kalbant apie policijos darbo etikos ir pareigų atlikimo standartų puoselėjimą, tai yra vienas profesinės sąjungos strateginių tikslų. Mūsų profesinė sąjunga yra "Eurocop" (ES narių profesinių sąjungų konfederacija) narė ir iš čia gauna milžinišką pagalbą ir patirtį. Mes aktyviai naudojamės jų patirtimi, dalyvaujame bendruose renginiuose, mokomės, diskutuojame ir kartu kuriame bendrą Europos policijos pareigūno standartą. Kadangi ES sudaro įvairios šalys, turinčios skirtingą kultūrinę ir istorinę patirtį, tačiau vienijamos bendrų vertybių, mūsų bendras tikslas yra sukurti bendrą policijos pareigūno standarto sampratą.

Kitais metais balandžio mėnesį Lietuvoje vyks "Eurocop" kongresas, per jį bus aptarta daugelis veiklos ir bendradarbiavimo aspektų. NPPSS kvies į diskusijas ir Lietuvos politikus, atsakingus už viešąjį saugumą bei teisėsaugą. Mūsų tikslas yra užtikrinti ne tik socialinį bei teisinį pareigūnų saugumą, bet ir civilizuotą, modernią policijos raidą. Gausi susivienijimo bendruomenė kitais metais aktyviai dalyvaus prezidento rinkimuose, analizuos programas ir viešojo intereso gynimo aktyvumą vertins pagal keliančių kandidatus partijų darbus. Lengvo pasikalbėjimo laikai tikrai baigėsi.

– Žvilgsnis į ateitį?..

– Žvelgiame optimistiškai. Daug ką reikia nuveikti, tačiau mūsų užsibrėžta strategija duoda rezultatų: NPPSS narių skaičiaus augimas kasmet siekia 10 proc., pareigūnų iniciatyva įkurta Pareigūnų kredito unija auga ir solidariai gelbsti bėdoje atsidūrusį narį. Manau, visa tai – stiprūs signalai, kad pareigūnų profesinė sąjunga stiprėja, tampa modernia, europietiška organizacija, siekiančia pagrindinio tikslo – ginti tuos, kurie gina ir saugo kitus.