Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Politikai ir darbdaviai turi suprasti: socialinis dialogas pirmiausia reikalingas jiems patiems
2014-03-07

Konferencijoje kiekvienos šalies delegacija pristatė savo patirtį profesinių sąjungų veikloje. Lietuvos Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) delegacija ne tik siekė perimti patirtį iš kitų šalių profesinių sąjungų, ypač iš valstybių, kur profesinių sąjungų tradicijos siekia jau ne dešimtmečius bet ir visą šimtmetį, bet ir pristatė savo darbo rezultatus. „Ne tik gavome, bet ir pasidalinome savo patirtimi. Mes jauni, bet jau ne pirmą kartą tokių vizitų metu pastebiu, kad nesame kaip žali pirmokėliai. Esame veržlūs, jau nemažai nuveikę. Net senas tradicijas turinčioms profesinėms sąjungoms yra ko iš mūsų pasimokyti“, - sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė. Delegacijos nariai šypsodamiesi prisiminė, kad visiškai netikėtas patyrimas kai kurioms šalims buvo Lietuvoje rengti ir teigiamus rezultatus davę protestai: piketai, „itališkas streikas“, mitingai, viską apvainikuojanti Vergų arija atlikta atvykus aukštiems Europos Sąjungos pareigūnams.  Tačiau, pasak R. Katinienės, socialinis dialogas Lietuvos profesinėms sąjungoms – dar nauja sritis ir čia buvo ko pasimokyti iš kolegų.

Kitas uždavinys, kuris itin svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visoms šalims, ypač posovietinėms, - integracija į tarptautinį lygmenį. Tai visų pirma užtikrina tiek profesinių sąjungų lyderių, tiek visų jų narių saugumą ir socialines garantijas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kur profesinės sąjungos veikia dar pakankamai neseniai, sąjungos bei jų lyderiai nėra itin mėgstami. Nėra ir atitinkamų nacionalinių skėtinių organizacijų, tad galima ir reikia kliautis tarptautiniu vienijimusi ir parama. „Nebėra tokio supratimo kaip atskiras saugumas kiekvienoje šalyje, yra bendras visos Europos saugumas“, - sakė pirmasis NPPSS vadovas, susivienijimo garbės narys Vytautas Bakas.

Iš tokio suvokimo išplaukia ir dar vienas uždavinys, kuris buvo apibrėžtas konferencijos metu. Visoje Europoje turi būti užtikrintos visiems vienodos minimalios policijos veiklos ir jos saugumo garantijos, o tam būtinos Europos Sąjungos direktyvos, kurios būtų privalomos kiekvienai ES valstybei. Dabar irgi yra daug įvairiausių ES teisės aktų, tačiau neretai atskirose šalyse jų taikymas yra nevienodas. Pasak pareigūnų, visiems policininkams, nesvarbu, ar Danijoje, ar Ispanijoje, ar Lietuvoje, minimalios garantijos turi būti vienodos. Tokį projektą ketinama pateikti jau balandžio mėnesį Lietuvoje vyksiančiame Eurocop suvažiavime, kuriame turėtų dalyvauti 25 šalys.

Ilgametes tradicijas turinčios profesinės sąjungos, tokios kaip Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos – problemų dėl narystės paprastai neturi. Be abejonės, čia pirmauja Danija, kurios visi policijos pareigūnai – o jų šiek tiek daugiau kaip 10 tūkst. – yra profesinės sąjungos nariai. Išskyrus du. Kitose šalyse nors narystė ir nėra šimtaprocentinė, bet nelabai toli to. Pavyzdžiui, Prancūzijoje profesinės sąjungos nariai yra daugiau kaip 70 proc. visų policijos pareigūnų, Didžiojoje Britanijoje – kaip ir Danijoje - artėja prie 100 procentų. „Ten net ir požiūris visai kitas. Kai žmogus įsidarbindamas pildo anketą, joje reikia specialiai pažymėti, kad jis nenori būti profesinės sąjungos nariu. Jei nepažymi – jis juo tampa automatiškai. Tuo tarpu pas mus yra atvirkščiai: reikia pažymėti, kad nori tapti nariu“, - sakė V. Bakas.

Vienas iš svarbių įrankių narystės skatinimui ir reali parama pareigūnams – profesinių sąjungų nariams teikiama teisinė pagalba. Tai ypač aktualu tokiose šalyse kaip Lietuva, kur dar nėra pasirašytos kolektyvinės sutartys ir profesinių sąjungų nariai į NPPSS teisininkus kreipiasi individualiai. Tačiau reikia pažymėti, kad ir tokiose šalyse kaip Danija, Prancūzija, Didžioji Britanija profesinių sąjungų investicijos į teisinę pagalbą siekia iki 50 – 60 proc.

Delegatai atkreipė dėmesį, kad didelę įtaką tokiam požiūriui daro istorinė perspektyva. Profesinės sąjungos dažnai dar vertinamos kaip valdžios įrankis, jomis nepasitikima. Gaji ir kita nuomonė. Esą kam stoti į profesinę sąjungą: jei pastarajai pavyks ką nors iškovoti, tai tie iškovojimai teks ir ne profesinių sąjungų nariams. Čia geras pavyzdys galėtų būti NPPSS pasiektas laimėjimas, kai buvo paskirti papildomi asignavimai iš biudžeto ir nuo šių metų pradžios buvo pakelti žemiausiųjų grandžių statutinių pareigūnų atlyginimai. Jie juk kilo visiems, ne tik sąjungos nariams. Tačiau toks noras „atsisėdėti“ gerų rezultatų neduoda. „Reikia suprasti, kad turi pats eiti, daryti, reikalauti. Negalima laukti, kol tau kas ką duos. Taip elgdamiesi nieko nepasieksime“, - sakė V. Bakas. Reikia suvokti, kad kuo skaitlingesnės profesinės sąjungos, tuo didesnę galią jos turi.

Dar vienas labai svarbus aspektas – profesinių sąjungų apsijungimas. Dabar Lietuvoje policijos profesinių sąjungų yra daug ir tai skaido jėgas. NPPSS jau yra iškopusi į tarptautinę erdvę, daugiau kaip metai Eurocop nariai, kitos profesinės sąjungos turi mažiau įtakos, nėra tokios gausios. „Reikia ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir visiems jungtis. Susiskaldymas nieko gero neduoda“, - sakė R. Katinienė.

Kaip jau minėta, socialinio dialogo problema Lietuvoje dar tebėra nauja ir pakankamai aštri. Kaip teigė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Vytautas Lamauskas, konferencijos metu buvo gera proga susipažinti su socialinio dialogo lygmeniu įvairiose ES šalyse, pamatyti, kokioje padėtyje esame mes ir ko galime ir turime siekti. Jam itin krito į akis įvairių valstybių sukurtos priemonės socialinio dialogo skatinimui. „Išsivysčiusiose šalyse sukurta tokia teisinė aplinka, tokios teisės, kad profesinės sąjungos galėtų laisvai vystyti socialinį dialogą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ten socialinio dialogo poreikis kyla iš abiejų pusių: tai yra, poreikį mato ir darbdavys, ne tik profesinės sąjungos“, - sakė V. Lamauskas. Pasak jo, būtų gerai, kad ateityje tokiuose renginiuose dalyvautų ir darbdavių atstovai. Nes dabar dažnas darbdavys nesuvokia, kodėl jam nesiseka įdiegti užsienyje sklandžiai veikiančios sistemos. Atvykęs į tokį renginį jis galėtų susipažinti su veiklos metodais ir įsisąmoninti, kad dialogas būtinas ir jam pačiam.

Stimulas politikams bei darbdaviams bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, kaip teigė NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel, gali būti ir Eurocop vykdomi monitoringai dėl asociacijų laisvių bei socialinio dialogo. Gerai prisimename, kaip nustebo premjeras Algirdas Butkevičius, kai buvo paskelbti ES duomenys apie korupcijos lygį Europos valstybėse. Premjeras tuomet teigė, kad tokios korupcijos Lietuvoje tiesiog negali būti ir tuoj pat paskelbė karą su šešėline ekonomika bei kontrabanda. Kadangi socialinis dialogas Lietuvoje, o ir ne vienoje posovietinėje šalyje, vis dar tebėra labai žemame lygmenyje, Eurocop paskelbti atitinkamų tyrimų rezultatų galėtų turėti teigiamos įtakos dialogą skatinant.

Vėl grįžkime prie Danijos pavyzdžio. Šioje šalyje dviems šimtams policijos pareigūnų tenka vienas profesinės sąjungos darbuotojas, kuris užsiima vien profesinės sąjungos veikla ir yra pilnai apmokamas iš valstybės biudžeto. Tokie profesinių sąjungų darbuotojai turi nemenką autoritetą tiek darbdavių, tiek politikų akyse ir iškilus kokiai nors problemai, prireikus sureguliuoti kokį nors klausimą, pirmiausia kreipiamasi į juos. Palyginimui: Lietuvoje profesinės sąjungos atstovui profsąjunginei veiklai skiriama 10 valandų per mėnesį. Komentarų tikriausiai nereikia? Jau nekalbant apie tai, kad į profesinių sąjungų darbuotojus gan atvirai šnairuojama ir potencialių socialinio dialogo partnerių pusės.

Efektyviai dirbdami danu profesinių sąjungų lyderiai siekia ( ir pasiekia!) kuo daugiau racionalumo ir ekonomiškumo. Danijoje, kaip jau minėta, yra daugiau kaip 10 tūkst. policijos pareigūnų. Turint galvoje, kad šalyje yra apie 5,6 mln. gyventojų, tai nedidelis pareigūnų skaičius. Reikia pastebėti, kad Danijoje policininkas – prestižinė profesija. Statistikos duomenimis, į vieną statutinio pareigūno vietą paprastai pretenduoja dešimt norinčiųjų.

Lietuvoje, jei paskaičiuosime visas tarnybas, kurios atlieka vienokias ar kitokias policijos funkcijas – Viešojo Saugumo tarnyba (VST) , Muitinės departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir t. t. – pareigūnų susidarys gerokai virš 20 tūkst. Kalbantis su danais šie mūsiškiams rėžė tiesiai šviesiai: apjunkite tarnybas, mažinkite pareigūnų skaičių, didinkite algas. Ir, beje, tai nekainuotų nė lito iš biudžeto. Pabaigai pridursime dar vieną skaičių, kuris Lietuvoje skamba tiesiog kaip iš fantastikos srities: daugiau kaip 10 tūkst. pareigūnų turinti Danijos policija teturi viso labo 300 administracijos etatų, kurie puikiausiai susidoroja su darbu. NPPSS ne kartą siūlė rinktis struktūrų optimizavimo kelią ir tokias mažas tarnybas kaip VST, FNTT, VAD jungti į vieną instituciją. Juolab, kad Vyriausybės programoje irgi kalbama apie struktūrų stambinimą.

Todėl ir socialinis dialogas ten skamba kitaip. Pavyzdžiui, danų politikai panori gatvėse pamatyti patruliuojant tūkstantį papildomų pareigūnų. Jie kviečiasi profesinių sąjungų atstovus. Pastarieji maloniai sako: žinoma, jei tik pageidaujate. Klokite pinigus – bus pareigūnai. Lietuvoje, deja, kol kas yra atvirkščiai. Kai buvo priimtas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje, politikai nusiraškė populistinius vaisius, o policijai buvo pasakyta: pinigų nebus, bet dirbti privalote. Nors nebuvo numatytos nei lėšos, nei įstatymo vykdymo mechanizmas, o nusikalstamumas iš karto šoktelėjo apie 10 proc. Tai – konkretus neįvykusio socialinio dialogo pavyzdys. Pažymėtina, kad jis neįvyko ne dėl profesinių sąjungų kaltės. Ir tokių pavyzdžių yra daug.

Vis dėlto NPPSS jau yra pavykę užmegzti derybas su Vyriausybe, kurios pradėjo duoti pirmuosius vaisius. Tiek savo jėgomis, tiek remiantis tarptautine patirtimi ir palaikymu, galima daug ką nuveikti. „Situacija kol kas yra tokia, kad šalyse, kur profesinių sąjungų tradicijos jau įsišaknijusios, jie pirmiausia vysto socialinį dialogą. Ten valstybė pati suinteresuota, kad vyktų derybos. Todėl jų kelias iki tokių drastiškų priemonių kaip protestai, mitingai ir panašių - ilgas. Tuo tarpu pas mus atvirkščiai - iki derybų ilgas kelias, dažnai vedantis per protestus ir akcijas. Bet padėtis keičiasi į gerąją pusę. Svarbu nesustoti vietoje“, - sakė NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel.

NPPSS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?