Juk pats pasisakė už tai, kad statutinius pareigūnus žeminančią ir skurdinančią finansavimo sistemą būtina keisti:  būtina pasirūpinti tais, kurie rūpinasi ir saugo kiekvieną iš mūsų. Pirmiausia, kaip pritinka tikram piliečiui, pasirūpino savo daržu, t. y. atstovaujamos politinės partijos reitingais, – pasirodymas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pikete tebuvo, kaip skelbiama įraše http://www.youtube.com/watch?v=yWczU_BUi1Q, politinė reklama. Sėkminga partijai ir D. A. Barakauskui, tų pačių metų gruodį tapusiam vidaus reikalų ministru.

Pareigūnai neprarado vilties ir galiausiai per Tris karalius išgirdo ilgai lauktą žinią – D. A. Barakauskas pažadėjo per ketverius metus visiems statutiniams pareigūnams atlyginimus padidinti 30 procentų. Viešai buvo išsakyta mintis apie galimybę dar tų pačių metų gegužę koreguoti valstybės biudžeto išlaidas ir dalį  lėšų numatyti statutinių pareigūnų atlyginimams kelti. Dabar pareigūnams aišku – konkretumo neapibrėžiančių žodžių „turėti galimybę koreguoti“ biudžeto išlaidas tęsinys, suprantamas kaip pareigūnų atlyginimų kėlimas, niekaip to nereiškia ir tebuvo laki naujojo vidaus reikalų ministro frazė.  Šiandien D. A. Barakauskas nebekalba apie konkrečias datas ir sumas, kada ir kiek bus padidinti pareigūnų atlyginimai, jo skambūs užmojai – koreguoti, kelti, didinti – virsta vizija, į kurią siūlo eiti, ir strategija, kurią, tikina, privalu įvykdyti. Štai taip korekcijos virsta vizijomis. Ar galima ministrą kaltinti turint trumpą atmintį? Niekaip! Greičiau reikėtų džiaugtis jo modernumu kuriant vizijas ir strategijas.

O pareigūnų bendruomenė vis prisimena drauge su vienu garbiu Seimo nariu parengtą Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4353(2),pasisakantį apie būtinybę pertvarkyti pareigūnų darbo laiką, taip, kad šis atitiktų tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Siekis netruko virsti vizija – Vyriausybė, vidaus reikalų ministerijos siūlymu nutarė nepritarti pakeitimams. Kas dar galėjo nutikti, kad Vyriausybė ilgai pareigūnų puoselėtai idėjai pagerinti visuomenės saugumą pasakė griežtą „ne“? Pamindama teisinės valstybės principus, ignoruodama Europos Sąjungos teisės aktus, įžūliai demonstruodama abejingumą visuomenės saugumui. Pribloškiantis D. A. Barakausko atsainumas, Vyriausybės sprendimų paviršutiniškumas nepaliko statutinių įstaigų pareigūnus vienijančiai profesinei sąjungai kitos išeities, kaip tik savo interesus ginti Europos Sąjungos teisminėse institucijose.

Žlugusias pastangas įgyvendinti Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pareigūnus lydėjo kitas nusivylimas – vasario 1-ąją vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius pateikia Vidaus reikalų ministerijos poziciją, kad netikslinga atnaujinti statutiniams pareigūnams labai aktualias Lietuvos policijos sistemos plėtros ir Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programas, ir pasisako tik už Viešojo saugumo plėtros programos projekto parengimą 2015-ųjų pabaigoje. Vadinasi, aktualūs visuomenės saugumo klausimai vėl būtų prisiminti artėjant naujiesiems Seimo rinkimams, vėl būtų žadama visuomenei, kaip ir policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, vėl manipuliuojama jų pasitikėjimu, organizuotumu ir jėga. Stebinantis nihilistinis požiūris į viešąjį saugumą – priemonės visuomenės saugumui užtikrinti būtinos šiandien, o ne po kelerių metų.

Neseniai pareigūnų bendruomenė sulaukė dar vieno Vidaus reikalų ministerijos akibrokšto. Jos atstovai Seimo komitetuose pasisakė prieš Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimą. Šis teisės aktas lemtų policijos veiklos teisinio reglamentavimo, policijos valdymo organizacinės struktūros tobulinimą, aiškesnes policijos funkcijas ir policijos pareigūnų teises, projekto patvirtinimas išspręstų įsisenėjusias policijos organizacijos problemas. Pakeisti nuomonės nepavyko ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vadovams, patikinusiems tautos išrinktiesiems, kad net su esamu finansavimu šį įstatymo projektą iš dalies būtų galima įgyvendinti jau nuo 2014 m. sausio 1 d. Panašu, kad Vidaus reikalų ministerija padarė viską, kad policijos aktyvo idėjos paskęstų politikų intrigų liūne.

Sumaišties pakanka ir kituose Vidaus reikalų  ministerijos klerkų veiksmuose. Kaip kitaip paaiškinti jų rengiamus alternatyvius aptartiesiems projektus – naująjį Vidaus tarnybos statutą, Statutinės tarnybos įstatymo projektą – tikrai žinant, kad turimų asignavimų jų įgyvendinimui valstybė neturi? Pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto darbo užmokesčio sistemai įgyvendinti reikalingų 156 mln. litų Finansų ministerija skirti nežada. Susidaro įspūdis, kad Vidaus reikalų ministerija yra susipainiojusi politiniuose žaidimuose ir nesugeba spręsti pareigūnų bendruomenės problemų, o savo desperatiškais veiksmais kurdama kažkokius pseudo planus, neįmenamas vizijas ir atidėliodama realius projektus, paprasčiausiai klaidina tiek pareigūnų bendruomenę, tiek visuomenę.

NPPSS atstovai pastebėjo, kad aklos vištos žaidimas vidaus reikalų sistemoje tęsiasi jau kone dešimt metų – tiek laiko Vidaus reikalų ministeriją dalijasi mažumą turinčios politinės partijos. Todėl, sprendžiant labai svarbius  – visuomenės saugumo klausimus, nuolat pritrūksta politinės valios juos apginti. NPPSS raginimai didžiosioms partijoms imtis Vidaus reikalų ministerijos valdymo ligi šiol lyg ir neišgirsti. Kaip ir labai svarbus, bet tarsi nematomas visuomenės saugumas – prioritetinė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo dalis – lyg nemylimas įvaikis, taip iki galo nesuprastas, stumdomas ir apleistas.

NPPSS informacija