Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Prof. dr. Mindaugas Jurkynas: kandidatai į Prezidentus pervertina savo galimybes
2014-05-09

Kaip vertinate kandidatų į Prezidento postą rinkimines kampanijas?

 

Prezidentas yra renkamas tiesiogiai ir dalyvauja Vyriausybės formavime, tačiau po to realios konstitucinės galios neturi, nes Parlamentas ir jo daugumos suformuota bei remiama Vyriausybė yra politinės galios centras. Prezidentas, neturėdamas politinių-konstitucinių galių, iš esmės tegali paveikti kitus politikus nestandartinėmis priemonėmis, tokiomis kaip derybos, šantažas, proceso stabdymas ar savo iniciatyvų organizavimas. Todėl galima daryti išvadą, kad prezidento rinkimų kampanijoje galėjo nuskambėti pažadų-teiginių, kurie išeina tiek už politinių, tiek konstitucinių Prezidento institucijos galių ribų.

2014 m. Prezidento rinkimai Lietuvoje nėra tokie poliarizuojantys kaip buvo iki 2004 m., nes 2009 m. ir dabar, kaip rodo rezultatai ir nuomonių apklausos, rinkimų lyderis ir laimėtojas yra aiškus. Sunku pasakyti, ar D. Grybauskaitės išrinkimui reikės dvejų ar vieno turo, dėl to iš esmės reikia kreipti didžiausią dėmesį į jos rinkiminę kampaniją ir jos metu išsakomas mintis ar pažadus. Kita vertus, prezidento rinkimuose dalyvaujančių kandidatų pasisakymai apie teisėsaugos sritį yra svarbūs, siekiant žinoti iš esmės vienos ar kitos partijos nuostatas, kurias atstovauja kandidatai, o jų politinė karjera nenutrūksta ir po prezidento rinkimų 2014 m.

Vertinant kandidatų atsakymus, galima išskirti kandidatų i prezidentus skirtingus bruožus, tačiau atsakymų vertinimai nėra patarimas, už ką balsuoti, o veikiau politinis kandidato ar kandidatės apibūdinimas pagal ideologines nuostatas teisėtvarkos klausimų atžvilgiu. Be to, reikia nepamiršti, kad atsakymai yra mandagiai palankūs teisėsaugai automatiškai, pabrėžiant jos ir darbuotojų  kaip būsimų rinkėjų svarbą.

Kaip kandidatai vertina viešąjį saugumą Lietuvoje?

Kandidatai padėties nedramatizuoja ir viešąjį saugumą vertina pakankamai gerai, tačiau akcentuoja saugumo priemonių stiprinimą mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse. B. Ropė ir Z. Balčytis linkę atsakomybę dėl prastesnės situacijos primesti buvusioms valdžioms. R. Paulauskas nukreipia temą kita linkme, link teisingumo. Miestų merai linkę sauguma vertinti gerai, nes tai jų darbų atsakomybė. Keista, jog niekas neakcentuoja pačių priemonių saugumui didinti.

Kokias svarbiausias problemas išskiria kandidatai?

N. Puteikis apeliuoja į socialinį teisingumą ir kalba apie politikų atlygio mažinimą, nors išlaidos Seimo narių atlyginimams, lyginant su lėšomis, skiriamomis teisėsaugos sektoriui, yra labai menkos. B. Ropei, A. Paulauskui, Z. Balčyciui ir A. Zuokui svarbiausia problema – finansavimo stoka. Dabartinės Prezidentės D. Grybauskaitės atsakymai – ataskaitos dalis, bet ne problemų ir jų sprendimų įvardinimas. 

Kandidatai akcentuoja finansavimą ir teisėsaugos problemas, tačiau pervertina kelis dalykus. Pirma, Prezidento vaidmuo įstatymų siūlyme yra menkas. Vyriausybė rengia daugiausiai įstatymų projektų. Svarstant biudžetą teisėsaugos klausimai tampa lygiaverčiais su kitais ir niekas teisėsaugos į pirmą vietą nestato. Tai būtų bet kurio kandidato būnant Prezidentu ir Seimui formuojant naują biudžetą atveju.

Kalbant apie socialinį dialogą N. Puteikis politikų aroganciją įvardina teisėsaugos skurdo priežastimi. B. Ropei kaip kairiesiems politikams svarbus profesinių sąjungų vaidmuo, nors profesinės sąjungos Lietuvoje yra silpnos lyginant su Vakarų Europos organizacijomis. Visi kandidatai pastebi gerėjančią situaciją pareigūnų dialogo su visuomene sferoje.

Ką žada kandidatai į prezidentus?

Kandidatai kalba apie asignavimų didinimą, nors ne Prezidentas tai sprendžia, o Seimas, priimdamas biudžetą. N. Puteikis vėl, sakyčiau, populistiškai kalba apie finansavimo problemų palyginimą su Seimu, tarsi Seimo narių atlyginimų sumažinimas išspręstų teisėsaugos finansavimo poreikius.

Apibendrinant galima sakyti, kad beveik visi kandidatai daugiausia dėmesio teikia viešojo sektoriaus ir teisėsaugos stiprinimui per finansavimą stoką. Tai centro-kairysis požiūris. N. Puteikiui svarbu akcentuoti „nuskriaustuosius“ ir neatstovaujamus, tarsi antrąją Lietuvą.  

NPPSS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?