Ginčas dėl kompetencijos

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių aps. VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui Renoldui Sadauskui grėsė tarnybinė nuobauda – pastaba. Jo veiklos tarnybinį patikrinimą atliko tiesioginis vadovas, Patrulių būrio vadas Darijus Grinius. Patikrinimo priežastis – neva aplaidžiai vykdomos jam patikėtos funkcijos.

R. Sadauskas – Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) narys. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, profesinė sąjunga dalyvauja tarnybinės nuobaudos jos nariui skyrimo procese, duodama arba neduodama sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Kaip reikalauja teisės aktai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Šiaulių aps. VPK) 2012 m. sausio 9 d. išsiuntė tarnybinio patikrinimo išvadą LPPS dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą profesinės sąjungos nariui                    

R. Sadauskui Lietuvos policijos profesinė sąjunga priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šiaulių aps. VPK prašė teismo pripažinti neteisėtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui ir šį sprendimą panaikinti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl sutikimo davimo, LPPS renkamasis organas turėjo įvertinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama paties tarnybinio nusižengimo sudėties. Šiaulių aps. VPK nuomone, LPPS leido sau įvertinti tarnybinės nuobaudos sudėtį, teigdama, kad ji skiriama nepagrįstai, ir taip viršijo savo kompetencijos ribas, o Lietuvos policijos profesinės sąjungos teiginiai apie persekiojamą jos narį yra deklaratyvūs ir paremti prielaidomis, taip siekiant padėti pareigūnui išvengti atsakomybės. Tačiau, kaip minėta, profesinė sąjunga tam tikra apimtimi sprendžia dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Todėl iš anksto daryti išvadą, jog Lietuvos policijos profesinė sąjunga viršijo kompetencijos ribas ir veikė neteisėtai, negalima, būtina išsamiai ištirti visas aplinkybes ir įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia tokią savo poziciją.

Vadovo tyrimas – neobjektyvus, šališkas

Lietuvos policijos profesinė sąjunga išties išsamiai neanalizavo tarnybinio nusižengimo sudėties, dėmesį sukoncentravo į tarnybinio patikrinimo išvados trūkumus. Šiaulių aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvadoje rašoma, jog Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas D. Grinius objektyviai, nešališkai ir kompetentingai ištyrė visas su patrulio R. Sadausko padarytu prasižengimu susijusias aplinkybes, tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį, pateikė įrodymus, kuriais remiantis padarė išvadas ir pagrįstai įstaigos viršininkui pasiūlė skirti minėtam patruliui adekvačią tarnybiniam nusižengimui nuobaudą – pastabą. Šiaulių aps. VPK taip pat pastebėjo, kad LPPS veiksmai neduodant sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą varžo įstaigos galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigūno netinkamą elgesį, trukdo vykdyti įstaigos vidaus administravimo funkcijas ir tokiu savo elgesiu pažeidžia vidaus tarnybos interesus.

Tačiau LPPS laikėsi kitokios nuomonės dėl įvykių Pakruojo rajono policijos komisariate ir kreipėsi į Policijos departamento vadovus, įspėdama juos apie tai, kad R. Sadauskui inicijuotas tarnybinis patikrinimas gali būti tendencingas, juo gali būti siekiama susidoroti su aktyviu profesinės sąjungos nariu. Deja, Šiaulių aps. VPK nesilaikė Policijos departamento nurodymo, siekiant išvengti interesų konflikto, tyrimą dėl R. Sadausko tarnybinės veiklos skirti kitam padaliniui ir patikrinimą baigė tiesioginis patrulio vadovas D. Grinius, kurio veiksmais Lietuvos policijos profesinė sąjunga piktinosi dar prieš pradedant pastarąjį tarnybinį patikrinimą. Taigi, tiesioginis vadovas nenusišalino nuo tarnybinio patikrinimo vykdymo, kaip tai numatyta Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje. Kitas šališkumo ir neobjektyvumo įrodymas yra R. Sadauskui parengtas neigiamas, tikrovės neatitinkantis ir Tarnybiniųpatikrinimų atlikimo tvarkai prieštaraujantis asmenybės aprašymas. Profesinė sąjunga yra pasisakiusi prieš administracinių įgaliojimų naudojimą– rašant nepagrįstas tarnybinio patikrinimo išvadas – siekiant paveikti profesinės sąjungos narius. Minimu atveju administraciniais įgaliojimais buvo pasinaudota tendencingai, nes profesinė sąjunga nėra gavusi jokių kitų tarnybinių patikrinimų išvadų dėl Šiaulių aps. VPK padalinių pareigūnų veiksmų, įtariant juos panašaus pobūdžio nusižengimais.Aplinkybė, kad per pusantrų metų, vykdant kontrolinius patikrinimus buvo nustatytas tik vienas tarnybinis nusižengimas, ir, kaip tyčia – aktyvaus profesinės sąjungos nario, iš kart po to, kai profesinė sąjunga pradėjo kelti klausimą dėl Pakruojo r. PK administracijos veiksmų, rodo tendencingą administracinių įgaliojimų taikymą, siekiantpaveikti profesinės sąjungos narį.

Pastaba dėl laikinai pakeistos susisiekimo priemonės

R. Sadauskas Pakruojo raj. PK kelių policininku dirba šešerius metus, nuo 2009 m. yra eilinis profesinės sąjungos narys ,į profesinę sąjungą įstojopo atlikto tarnybinio patikrinimo dėl rastos įmontuotos pasiklausymo aparatūros. Iki to laiko tarnybinių nuobaudų policijos komisariate neturėjo, vėliau jų ėmėsi rastis. Neabejoja, kad tai yra dėl to, kad jis kartu su žmona, kuri yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė, ėmė kelti darbo organizavimo problemas, pareigūnų teisių ignoravimo atvejus komisariate. Tarnybiniai patikrinimai prasidėdavo kas kart po keliamų klausimų dėl darbo grafikų, darbo valandų, dienų skaičiaus apskaičiavimo, pietų pertraukos nustatymo, pastabų dėl nelogiško pareigūnų veiklos vertinimo kriterijų. Per laikotarpį nuo įstojimo į profesinę sąjungą buvo atlikti 5–6 jo veiklos patikrinimai. Paskutinis – 2011 gruodžio 6 d., įtarus pažeidžiant važiavimo išlaidų į darbą kompensavimo tvarkos aprašą – R. Sadauskas laikinai į darbą ir iš jo važinėjo nedeklaruotu automobiliu ir naudojosi pareigūnui, važinėjančiam savo transportu, teikiama kompensacija. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, charakterizuodamas R. Sadauską, jo tiesioginis vadovas – Patrulių būrio vadas D. Grinius nurodė, kad pareigūnas aplaidžiai vykdo jam patikėtas funkcijas, nereaguoja į vadovo pastabas, nesitaiso, nerodo iniciatyvos veikloje, išsiskiria vidutiniškais darbo rezultatais, automobilyje ir darbo vietoje komisariate nesilaiko elementarios švaros, nors oficialiai tokie faktai nebuvo fiksuoti. Supratęs sulaukiantis išskirtinio vadovų dėmesio dėl to, kad nebijo viešai išsakyti padalinyje esančias problemas, ir įtaręs bandymą su juo susidoroti,R. Sadauskaskreipėsi į profesinę sąjungąpagalbos.

Būtent R. Sadauskas ir jo sutuoktinė ne kartą yra pranešę LPPS apie darbuotojų teisėtų interesų ignoravimą, pažeistas darbuotojų teises ir lygybės principą Pakruojo r. PK. Dėl to jie buvo persekiojami vadovų, o R. Sadauskui inicijuotas ne vienas tarnybinis patikrinimas. Kaip minėta, 2011 m. gruodžio–2012 m. sausio mėnesiais R. Sadauskui buvo pradėtas ne vietas tarnybinis patikrinimas, tačiau visus bandymus paveikti darbuotoją vainikavo paskutinysis – dėl kelionei į darbą naudoto nedeklaruoto automobilio, nors draudimas vykti į darbą kitu automobiliu niekur nėra nurodytas. Keli prieš tai inicijuoti tarnybiniai patikrinimai R. Sadausko veiklai įvertinti buvo nerezultatyvūs – vienas nusižengimas nepasitvirtino, kitas nepradėtas nesant R. Sadausko veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių, ne vienas jų pradėtas praėjus nustatytiems pažeidimų tyrimo terminams. Todėl LPPS turėjo pagrindų išvadai, kad atliekamais tarnybiniais tyrimais siekiama paveikti aktyvų profesinės sąjungos narį dėl jo aktyvumo profesinės sąjungos veikloje.

NPPSS teisininkams pavyko pakeisti teismų praktiką

Pirmos instancijos teismas suabejojo pareiškėjo veiksmų objektyvumu ir pripažino, kad R. Sadausko tarnybinės veiklos tikrinimai inicijuoti šališkai, jie ir siūlomos nuobaudos yra susijusios su pareigūno dalyvavimu profesinėje veikloje, todėl Šiaulių aps. VPK skundas laikytinas nepagrįstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacini skundą atmesti – Lietuvos policijos profesinei sąjungai pavyko įrodyti, kad R. Sadauskas tarnybiniais nusižengimais buvo kaltinamas nepagrįstai ir persekiojamas tarnyboje dėl savo ir žmonos profsąjunginės veiklos.

Profesinė sąjunga yra numačiusi kreiptis į Lietuvos policijos generalinį komisarą, prašydama įvertinti vadovų, inicijavusių ir atlikusių tarnybinį patikrinimą, veiksmus ir spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 177 str.

Ši byla nėra pirmoji palanki profesinei sąjungai. Praėjusiais metais pavyko laimėti prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kurioje dar 2010 m. pabaigoje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus rinktinės pareigūno Vladimir Banel veiksmų tyrimo, pasibaigusio sprendimu jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga tuomet paprieštaravo prieš tarnybinės nuobaudos skyrimą, nes įtarė, kad drausmės byla profsąjungos lyderiui, kuris iki išrinkimo buvo gavęs ne vieną apdovanojimą už pavyzdingą tarnybą, yra fabrikuojama kaip kerštas už jo principingą veiklą ginant pareigūnų interesus. Toji byla buvo pirmasis profesinės sąjungos laimėjimas sprendžiant tokius klausimus nuo nepriklausomybės laikų. Tąkart taip pat buvo kreiptasi į aukštesnes pareigas užimančius vadovus Vidaus reikalų ministerijoje su prašymu įvertinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovų veiksmų teisėtumą, tačiau šiems pritrūko principingumo kovoti su pareigūnų teisių pažeidimų apraiškomis vidaus tarnybos sistemoje, tikėsimės, kad dabartinis VRM vadovas bus ryžtingesnis sprendžiant tokius klausimus. Ko gero dėl to iki šiol VSAT egzistuoja tokia praktika. Kaip tik šiuo metu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos cente yra pradėtas ginčas dėl galimo atstovo persekiojimo, profesinė sąjunga nedavė sutikimo jo bausti.

 Profesinių sąjungų atstovai neabejoja, kad pastaroji galutinai laimėta byla ir pradėta formuoti teismų praktika įtikins vadovus būti atsakingesniais ir principingesniais išgyvendinant blogosios praktikos atvejus.

NPPSS informacija