Šiuo metu galioja sistema, kai įstaigos vadovas gali pasirinkti: ar darbo savaitė truks 40 valandų ar sieks 48 valandas. Gal ir ne visose, bet tikrai daugumoje įstaigų darbo savaitė trunka minėtas 48 valandas. Vadovai nenori net girdėti apie kitokį variantą ir tai suprantama: juk taip dirbančiam žmogui mokama tik kaip už 40 valandų.

Labiausiai nuo to nukenčia pirminės grandies pareigūnai: ugniagesiai, policininkai, pasieniečiai ir t.t.. Jie netenka žymios dalies užmokesčio, kurį galėtų gauti už išdirbtus viršvalandžius.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) su tokia ydinga ir žmones skurdinančia sistema kovoja jau nuo 2008-ųjų metų, tačiau ministerijos valdininkai ilgą laiką apie tai nenorėjo net girdėti. Neveikė jų ir argumentai, kad Europos Sąjungoje apie 48 darbo dienos savaitę seniai jau net nebeprisimenama. Pavyzdžiui, Švedijoje įteisinta 40 valandų darbo savaitė, Suomijoje – 37 valandų 15 minučių, Olandijoje – 36 valandų. Suprantama, esant būtinybei ar norui, niekas nedraudžia dirbti ir ilgiau, tačiau už tai mokama kaip už viršvalandžius.

Pagaliau Vidaus reikalų ministerija tarytum atsibudo. Pateikto projekto 32 straipsnyje rašoma: „Pareigūnų <...> darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).“ Tiesa, yra numatytos išimtys kai pareigūnas vadovo įsakymu privalo dirbti viršvalandinį darbą, kaip antai: kai reikia gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą, įvykus stichinėms nelaimėms, kilus riaušėms ir pan. Tačiau tokiu atveju jam turi būti mokama už viršvalandžius.

Buvęs NPPSS pirmininkas, o dabar garbės narys Vytautas Bakas, kuris yra nemažai prisidėjęs prie iniciatyvos įtvirtinti 40 valandų darbo savaitę, teigia: „Gera žinia, kad Vidaus reikalų ministerija pagaliau suvokė tokios normos būtinumą. Tačiau norint, kad ji būtų įteisinta, reikės dar daug kovoti. Reikia nepamiršti, kad ši pataisa dar turi pereiti vyriausybės filtrą, Seimo filtrą. Be to, ministras, jei ši pataisa padaryta ministro iniciatyva, turi ir toliau jos nepamiršti, rūpintis, įtikinti koalicijos partnerius tokią pataisą paremti, už ją balsuoti.“

Pasak V. Bako, žmonėms turi būti labai aišku, ką jiems reikštų tokios pataisos priėmimas. Pirmiausia tai svarbu žmonėms, kurie „vaikšto žeme“, t.y. pirminės grandies pareigūnams, kuriems ir tenka dirbti tą viršvalandinį darbą – pavyzdžiui, ugniagesiams. Pastariesiems gal net labiau už kitus. Prognozuojama, kad pirminės grandies pareigūnų atlyginimai priėmus tokią pataisą pakiltų 10 – 20 procentų – apie 200 – 300 litų. Tai būtų didelis pareigūnų pasiekimas, kuris panaikintų dabar egzistuojančią neteisybę.

„Vyriausybė, prieštaraudama tokiai pataisai, argumentuodavo, kad pareigūnai ir taip turi privilegijų: didesnę pensiją, galimybę anksčiau išeiti į pensiją ir t.t. Tačiau tai tėra kompensavimas už tai, kad pareigūnai daro daug daugiau, negu daro civiliai žmonės. Jų darbo laikas kitoks, įtampa didesnė, galiausiai jų darbas susijęs su rizika. Todėl tos vadinamosios privilegijos, kaip minėjau, tėra paprasta kompensacija, niekuo nepateisinanti daromos neteisybės“, - sakė V. Bakas.

Be to, pasak jo, ministerija turi žengti ir kitą žingsnį: mažinti atotrūkį tarp pirminės ir aukštesniųjų grandžių pareigūnų atlyginimų. V. Bako teigimu, darbo užmokesčio sistema apskritai turi būti reformuota.

„Pirminės grandies pareigūnų įvairių priedų ir priemokų suma yra didesnė už pagrindinį atlyginimą. Vadovai tuo spekuliuoja. Todėl atėjus krizei būtent ši pareigūnų grandis labiausiai ir nukentėjo: priemokų nebedavė, nes nebuvo pinigų, o eiti skųstis į teismą jie negali. O aukštesnės grandies pareigūnų pagrindinės gaunamos lėšos – iš pagrindinio atlyginimo. Todėl dabar jie teismuose ir laimi bylas dėl sumažintų atlyginimų“, - sakė V. Bakas.

Kaip jau minėta, tai, kad ministerija pateikė tokį projektą, tėra pirmas žingsnis, tačiau jis labai svarbus. NPPSS ketina ir toliau kovoti, kad žmonėms būtų teisingai apmokama už jų darbą – tik nežeminami ir neapgaudinėjami pareigūnai gali jaustis saugūs patys ir apsaugoti kitus.

NPPSS informacija