Į Švediją, sužinoti, ko kolegos yra pasiekę darbo saugos srityje, kuri, reikia pripažinti, Lietuvoje yra gerokai apleista, išvyko Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel, ilgametis susivienijimo vadovas ir garbės narys Vytautas Bakas, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, Muitinės departamento atstovė Virginija Julija Rubikaitė ir Vidaus reikalų ministerijos atstovas Kęstutis Petrauskas.

Darbo aplinkos apsauga skirstoma į dvi rūšis: į fizinę ir turinčią psichosociologinį atspalvį. Suprantama, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad darbuotojai nenukentėtų fiziškai, tačiau psichologiniai bei sociologiniai aspektai yra ne mažiaus svarbūs. Pvz., netgi yra nuostata: jei darbuotojas turi priklausomybę, ji akivaizdžiai pastebima, darbdavys privalo juo pasirūpinti ir nuo tos priklausomybės gydyti.

Darbo apsaugos įstatymas yra skirtas visiems dirbantiems asmenims. Jo tikslas – pirmiausia užkirsti kelią profesinėms ligoms bei nelaimingiems atsitikimams darbe. Tačiau, kadangi jis yra skirtas visiems, įstatymo nuostatas reikia pritaikyti pareigūnų veiklai, kuri yra specifinė ir rizikingesnė, negu daugumos kitų profesijų atstovų. Įstatymas numato, kad visuose Švedijos policijos padaliniuose yra profesinės sąjungos patikėtinis darbo saugai, kurio įgaliojimai išties platūs. Patikėtinis, tiesiogine to žodžio prasme, yra darbo aplinkos revizorius. Įdomu tai, kad šie patikėtiniai nebūtinai turi būti darbo saugos specialistai, tik jie turi būti apmokyti specialiuose mokymuose. Tai išgirdęs K. Petrauskas, kuris yra VRM Sveikatos priežiūros tarnybos direktorės vyresnysis patarėjas, replikavo: „Pas mus 500 žmonių kolektyve yra trys darbdavio pasamdyti darbo saugos specialistai, o sauga bloga, pas jus nėra specialistų, o sauga gera“. Švedijos profesinės sąjungos atstovai paaiškino, kad darbovietėse yra ir pasamdytas specialistas, bet būtent profesinių sąjungų patikėtinis nebūtinai turi turėti specialų išsilavinimą.

Patikėtiniai nuolat bendradarbiauja su įstaigų vadovais. Patikėtinis turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kuriuose kalbama apie darbo aplinką ir darbo saugą. Apie bet kokius planuojamus pakeitimus darbo aplinkoje vadovas privalo pirmiausia pranešti patikėtiniui ir kartu apsvarstyti, ar planuojami pakeitimai negali pareigūnams pabloginti darbo sąlygų. Jei patikėtinis pakeitimams prieštarauja, jie besąlygiškai atmetami kaip netinkami.  Pasak NPPSS pirmininko, Švedijoje nėra įprasta sakyti, kaip dar, deja, yra kai kuriose Lietuvos statutinėse organizacijose, pareikšti: „jei nepatinka, eikite į teismą“. Švedijos policijos vadovai, kaip ir visa visuomenė, yra įsitikinę, kad veikti dirbančiųjų, o ypač pareigūnų, kurių pareiga – užtikrinti visuomenės saugumą ir gerovę, nenaudai yra ne tik negalima, bet ir gėda. Atsitikus taip, kad darbdavys atsisako nevykdyti patikėtinio nurodymus, nors, kaip minėta, tai beveik visiškai neįmanoma, šis turi teisę kreiptis į Darbo apsaugos inspekciją. Pasak Švedijos pareigūnų, inspekcija yra ta grėsminga jėga, su kuria nesiryžta tyrėti reikalų net pats įžūliausias darbdavys.

Todėl patikėtinio išsakomos pastabos ar reikalavimai yra vienas iš svarbiausių kriterijų darbo saugoje. Įstatymas suteikia patikėtiniui teisę bet kada nutraukti atskirų padalinio grandžių ar net viso jo veiklą, jei jis pastebės ką nors, kas sudaro pavojų pareigūnams.  Kartais, pavyzdžiui, tokia priežastimi gali tapti nesaugūs pastatai: netinkamai renovuoti, alergizuojantys, kuriuos statant buvo panaudotos pavojingos medžiagos. Buvo ne vienas atvejis, kai patikėtinio nurodymu buvo uždaromi ištisi pastatų, kuriose įsikūrusios statutinės įstaigos, aukštai ar net visi pastatai, iš kurių darbuotojai nedelsiant evakuojami.

 Paprastai visi patikėtinio nurodymai vykdomi nedelsiant ir galima drąsiai teigti, kad tokie nurodymai greičiausiai išgelbėjo nuo traumų ne vieną pareigūną, nes Švedijoje pirmiausias ir didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai, nors, be abejo, kiekviena trauma ir netgi tokie atvejai kaip savižudybės itin kruopščiai ištiriami.

Kaip pavyzdį galima paminėti Švedijos kolegų papasakotus atvejus. Vienas jų – kai policijos padalinio vadovo sprendimu buvo skirta policijos apsauga nukentėjusiajam, kuris, beje buvo iš kriminalinio pasaulio. Tačiau, kadangi buvo savaitgalio vakaras, dauguma pareigūnų buvo ne tarnyboje, nukentėjusiajam saugoti paskyrė šiam darbui neparuoštus, neapmokytus policininkus. Profesinių sąjungų patikėtinis iš karto tai uždraudė ir į tarnybą buvo iškviesti pareigūnai, kurie tokiam tikslui buvo rengiami. Suprantama, jiems buvo papildomai apmokėta už viršvalandžius ir tarnybą laisvu laiku. Būtent dėl šios priežasties – papildomo apmokėjimo – Lietuvos įstaigų vadovai vengia iškviesti į tarnybą specialistus, nors tokią galimybę turi ir, be to, turi ir pareigą apsaugoti savo pavaldinius.

Pernai Švedijoje buvo paskelbta ginklų amnestija – gyventojai galėjo perduoti pareigūnams savo turimus nelegalius ginklus ir tuomet jie nebus baudžiami už neteisėtą jų laikymą.  Viename policijos skyrių profesinių sąjungų patikėtinis, išsiaiškinęs, kad policininkai nėra apmokyti priimti ginklus, sustabdė jų priėmimą ir leido jį tęsti tik po to, kai buvo surengti specialūs mokymai.

Ką jau kalbėti apie tai, kad didžiulis dėmesys skiriamas tam, kad pareigūnai dirbtų su saugia, tinkama įranga bei tinkama apranga.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad darbo sauga Švedijoje nėra tik popieriuje ir darbo aplinka yra nuolat ir labai griežtai kontroliuojama. Socialinis dialogas čia yra pasiekęs tokį lygį, kad VAITĮPS pirmininkas Vytautas Lamauskas nedvejodamas pareiškė: „Švedija yra darbuotojų ir darbdavių santykių rojus. Visos problemos yra sprendžiamos kartu.  Veikia tiesiog idealus modelis: sukurtos visos priemonės ir prielaidos, kad būtų galima subalansuoti abiejų pusių interesus. Aš džiaugiuosi, kad yra tokia šalis, kur galima tiesiog kibirais galima semtis ir atsivežti gerosios patirties. Tikiu, kad pamatę, kaip veikia švediškasis modelis mes sugebėsime įtikinti, tiek darbuotojus, tiek darbdavius jog tik kartu mes galime įveikti visus sunkumus ir sukurti pozityvius ir produktyvius santykius.“

NPPSS informacija