Sutartis su Policijos departamentu buvo pasirašyta liepos 18 d. Reikia pastebėti, kad ji galėjo būti pasirašyta ir dar anksčiau, tačiau profesinės sąjungos susidūrė su Vidaus reikalų ministerijos pasipriešinimu ir, nors derybos, kaip minėta, buvo baigtos jau anksčiau, pats pasirašymas buvo užvilkintas.

Praėjus vos savaitei – liepos 23 d., buvo pasirašyta sutartis ir su Kalėjimų departamentu.

Profesinių sąjungų atstovų teigimu, šis pirmųjų kolektyvinių sutarčių pasirašymas yra istorinis įvykis visai šalies teisėsaugai. Nuo šiol bus daug paprasčiau spręsti iškilusias problemas, o darbuotojams bus suteikiamos geresnės darbo sąlygos. Todėl kolektyvinės sutartys yra profesinių sąjungų veiklos prioritetas ne tik Lietuvoje, bet ir tokiose aukštas socialines garantijas darbuotojams užtikrinančioms šalims, kaip, pavyzdžiui, Švedija.

Pati sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas keičiantis informacija, keliant kvalifikaciją ir siekiant karjeros, organizuojant tarnybiniusmokymus.

Kaip teigia profesinių sąjungų lyderiai, kolektyvine sutartimi įtvirtintos teisės ir sąlygos, kurios savo laiku mums buvo tik iliuzija. Pvz., nuo šiol profesinės sąjungos atstovai galės tarnybos metu naudotis įstaigos patalpomis, ryšio priemonėmis, jų darbas vykdant profesinių sąjungų veiklą bus įskaitomas į tarnybos laiką. Tai reiškia, kad profesinės sąjungos atstovo veikla negrįžtamai įtvirtinta kaip neatsiejama nuo tarnybos ir prilyginama tarnybai, t . y., tiesioginėms funkcijoms. Atstovui atsiras laiko atstovauti darbuotojus tiek, kiek to reikės.

Be to, nuo šiol nė viena pertvarka, reforma negalės būti vykdoma be suderinimo su darbuotojais. Tai reiškia visų pirma žmonių saugumą ir galimybę dalyvauti sprendimų formulavime.  Jei pavyks teisingai naudotis šia kolektyvinės sutarties sąlyga, bus galima dalyvauti pertvarkose tada, kai tik atsiras jų idėja. „Jei iki šiol buvo tiesiog vykdomi viršininkų įsakymai, tai po sutarčių pasirašymo turės įsitvirtinti kita bendravimo kultūra: be profesinių sąjungų žinios ir pritarimo negalima bus vykdyti bet kokių reformų, jei bus matyti, kad jos vienaip ar kitaip gresia darbuotojų saugumui“, - sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Tai reiškia visų pirma žmonių galimybę dalyvauti sprendimų formulavime. Tačiau profesinių sąjungų užduotis įgyvendinant šią teisę - ne stabdyti reformas, o apsaugoti žmones nuo neigiamų jų pasekmių, inicijuoti tokias reformas, kurios padidintų pareigūnų saugumą užtikrintų didesnes pajamas.

Pareigūnams kolektyvinės sutartys užtikrina ir galimybę tarnybos metu dalyvauti mokymuose, o tai reiškia didesnes karjeros galimybes, profesinį tobulėjimą.

Remiantis įstatymo galią turinčiomis kolektyvinėmis sutartimis darbo užmokesčio lėšos nuo šiol negalės būti laisvai perskirstytos, sutaupytos lėšos turės būti skiriamos tiems pareigūnams, kuriems tenka didžiausia tarnybos našta.

Itin svarbu ir tai, kad šakos sutartyje įtvirtintos ne teisminės ginčų sprendimo procedūros. Nuo šiol frazė: "Nepatinka, eik į teismą" turės tapti praeities atributu, vakardiena. Nuo šiol visi ginčai bus sprendžiami derybose specialiuose komitetuose.

Vardinant kolektyvinių sutarčių privalumus svarbiausia atsiminti, kad tai papildomas garantas darbuotojams – tiek darbo sąlygų, tiek apmokėjimo, tiek socialinio ir fizinio saugumo klausimais.

Kolektyvinės sutartys pasirašytos vykdant projektą „Socialinio dialogo skatinimas Lietuvos Respublikos policijos sistemoje“. Derybų metu vyko konsultacijos ir praktiniai mokymai su pažangiausiomis šalimis, tokiomis kaip Švedija, Anglija ir kitos.

Lietuvos policijos šakos kolektyvinė sutartis

Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis

NPPSS informacija