Sesijos pradžioje projekto vadovas Tomas Tomilinas pristatė neseniai startavusį projektą, kurį vykdant ketinama dirbti su labai dažnai pasitaikančiais Lietuvos gyventojų stereotipais, kurie būdingi net tam tikras visuomenines pozicijas užimantiems žmonėms. Štai keli iš tų stereotipų, kurie neleidžia vystyti socialinio dialogo: geriau padarysiu vienas, negu ieškosiu bendraminčių (bendruomeniškumo, grupinio darbo įgūdžių stoka); nėra pinigų (strateginio mąstymo stoka, nemokėjimas planuoti ir kurti); visi verslininkai yra godūs (empatijos stoka); visos profsąjungos pasenusios (žinių, patirties stoka); valdžia – korumpuota (socialinių įgūdžių stoka, politinis neraštingumas). 

Ignaliniečiai, ukmergiškiai, kupiškėnai ir svečiai iš Švenčionių, Visagino ir Vilniaus pirmą dieną dirbdami grupėse atsakinėjo į klausimus: ką darome regionuose gerai ir ką reikia toliau daryti; ką mes darome blogai regionuose ir ką reikia liautis darius; ko mes nedarome regionuose, bet reikia pradėti daryti ir koks vienas dalykas iš visų mūsų aptartų dalykų sukurtų didžiausią pokytį siekiant ekonominės-socialinės darnos regionuose.

Vardijant gerus dalykus buvo minima graži, tvarkinga aplinka, plėtojama infrastruktūra, vyksta renovacija, gera interneto aprėptis, turizmo plėtra ir grįžimas į gamtą, švari graži gamta, neriboti kokybiško požeminio vandens ištekliai, geras išsilavinimas, trišalis bendradarbiavimas, aktyvėjantis  bendruomeniškumas ir kt. Pristatę grupių nuomonę visi dalyviai turėjo įvertinti savo ir kitų išsakytus teiginius. Lektorius susumavo rezultatus ir konstatavo, jog sesijos dalyviams svarbiausia yra trišalis bendradarbiavimas ir bendruomeniškumas.

Vertinant neigiamus aspektus daugiausiai susirinkusiųjų balų gavo neefektyviai valdomas viešasis sektorius, neūkiškumas, fragmentinis veikimas; nepilietiškumas ir centralizacija.

Turbūt todėl dauguma po to, kai padiskutavo, ką reiktų pradėti daryti, pasirinko pilietiškumo ugdymą ir decentralizaciją. Toliau užduotis jau buvo sunkesnė – kiekvienai grupei reikėjo pasirinkti vieną dalyką, kuris, jos manymu, būtų svarbiausias siekiant pakeisti esamą situaciją. Vieni pasirinko darbuotojų teisių gynimą, kiti mikroverslo skatinimą, dar kiti – pilietiškumo ugdymą nuo mažens.

Apibendrindamas pirmosios dienos darbus, V. Levickis teigė, jog dialogas šiandien tikrai įvyko. Nors būta skirtingų nuomonių (dalyvavo ir darbuotojų, ir darbdavių, ir savivaldos atstovai), tačiau pavyko išgvildenti po vieną pasiūlymą, kurie bus terpė kitos dienos sesijai.

Vakare likę mokymų dalyviai aplankė gražiausias Ignalinos apylinkių vietas, tęsė diskusijas, dalijimąsi patirtimi.

Antrąją dieną pasiskirstę grupėmis pagal regionus mokymų dalyviai turėjo pasirinkti vieną labai konkretų tikslą ir parengti planą jam pasiekti. Vėliau planai buvo pristatyti, juos komentavo ir lektorius ir kiti dalyviai, bei įsipareigota šiuos planus įgyvendinti realybėje.

Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūros „Innovation Norway" finansuojamą projektą „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse" vykdo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.