Įvertinus praėjusius Seimo rinkimus, nenorėčiau, kad toks elektoratas rinktų žmones kurie spręstų kitų žmonių likimą - ar atimti jam laisvę, apriboti jam teises ar ne?“, - kalbėjo S.Svkernelis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos teisinė sistema turi tarnauti ir orientuotis į „didžiąją, sveikąją visuomenės dalį, o ne į tuos kelis procentus, kurie balsuoja už kriminaliniu pagrindu sukurtą politinę jėgą“.

Žvalgybos nemokėjo

Vienas iš jautriausių klausimų Lietuvos teisinėje sistemoje, anot S.Skvernelio, yra kriminalinė žvalgyba.

„Lietuva buvo iš nedaugelio šalių turėjusi Operatyvinės veiklos įstatymą, o dabar – Kriminalinės žvalgybos. Turėjome daug diskusijų ar Lietuvai to reikia. Šiandien džiaugiuosi, kad tokį įstatymą turime, nes tai padeda kovoti su sunkiu ir labai sunkiu, o tiksliau tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu“, – džiaugėsi S.Skvernelis ir išskyrė vieną sąlygą – kriminalinė žvalgyba turi naudojama profesionaliai ir tinkamai.

Kalbant apie Kriminalinės policijos biurą (KPB), šioje įstaigoje dirba tikri profesionalai. Tačiau apie daugelio komisariatų darbą to negalima pasakyti. S.Skvernelis kerta – ši veikla kai kuriuose komisariatuose buvo imituojama.

Atlikus analizę, paaiškėjo keistų dalykų – regionuose kriminalinės žvalgybos tyrimų bylos buvo tuščios, arba jose buvo įdėta vieša informacija, arba tokia informacija, kuri gauta apylinkės inspektorių pagalba.

„Iš kitos pusės, tai galima suprasti, nes 23 metus šitų žmonių niekas šios veiklos (Kriminalinės žvalgybos. - Red.) nemokė. Tai buvo amatas. Ateidavo nesvarbu ką baigę, todėl reikėjo kriminalinės žvalgybos veiklos ypatumų išmokti iš kolegos kuris dirba šalia.

Bet jeigu tas kolega dirba ne visai tinkamai? Arba dirba tokiu metodu, kaip prieš 30 metų dirbo kovos su socialistinės nuosavybės grobstymo arba kotletų svėrimo būdu? Tai jis tą ir išmoksta“, - kalbėjo generalinis komisaras.

Jis pripažino, kad dėl tokių dalykų negalima kaltinti žmonių, nes paprastai kalbant, nebuvo kitos išeities. Jis džiaugėsi, kad jau yra padarytas didelis žingsnis ir įsteigtas Kriminalinės žvalgybos mokymo centras.

Planuojama, kad visi policijos darbuotojai, kurie turi pareigą vykdyti kriminalinę žvalgybą, iki šių metų pabaigos bus apmokyti specialiuose kursuose.

„Labai simptomiška, kad sugrįžę (Po kursų. - Red.) tie žmonės nors ir turi labai didelę patirtį pasako, kad jie suvokė, ko nemokėjo ir suprato, kad tą veiklą imitavo“, - iliustravo komisaras.

Pareigūnus iš rajonų, kurie niekada neturėjo tinkamų žinių mokys tie KPB pareigūnai, kuri realiai kovoja su organizuotu nusikalstamumu ir vykdo kriminalinę žvalgybą pačiu aukščiausiu lygiu.

„Lygiai tą patį padarysime su ikiteisminiu tyrimu.“, - pabrėžė S.Skvernelis. Šiuo metu su įvariais partneriais vykdomi projektai, kuriuose ikiteisminio tyrimo pareigūnai kelia savo kvalifikaciją.

„Priekaištas, kad tyrėjai yra žemos kvalifikacijos yra teisingas. Nes visokių žmonių yra. Bet nepamirškime kaip mes komplektuojame. Dalis žmonių ateina iš gatvės kurie nerado darbo niekur kitur ir nusprendė, kad tai patraukli darbo vieta. Net neturintys specialaus išsilavinimo, o mes per šešias savaites juos padarome tyrėjais“, - pripažino S.Skvernelis. Jis pabrėžė, kad svarbu stiprinti tyrėjų teorines žinias.

Kalbėdamas apie ikiteisminio tyrimo organizavimą, komisaras atskleidė, kad visai neseniai su Generaliniu prokuroru jis pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo nurodoma, kad tik įstaigos vadovas turi nuspręsti koks padalinys atliks ikiteisminį tyrimą. 

„Nes mums buvo keista, kai ekonominę bylą Zarasuose, kur žala siekia 9 mln. litų tyrė Zarasų komisariato tyrėjas. To neturėtų būti“, - juoką Seimo salėje sukėlė S.Skvernelis. 

Nesusitvarkė su informatoriais

Polcijos generalinis komisaras išskyrė, kad ypatinga ir specifinė situacija yra ir darbe su policjos informatoriais. Šis darbas yra labai slaptas ir svarbus.

„Pasižiūrėjo mūsų specialistai ir profesionalai... Iš šalies labai gerai matosi tam tikros baltos dėmės. Ten lygiai tas pats. Gaunasi taip, kad tų žmonių niekas nemokė, iš jų reikalavo turėti didelį kiekį informatorių ir kuo daugiau informacijos.

Tai ten ir buvo visokių vėjų – pusės informatorių nėra, nepamirškime, kad tai susiję su labai jautria tematika. Iš tikrųjų tai juoko nekelia.

Mes turime teismų procesų ir apkaltinamųjų nuosprendžių tokių, kai žmogus yra nuteisiamas pagal informatoriaus pranešimus ir pateiktus duomenis, kai tas informatorius visiškai tokių duomenų neteikė ir kartais net nedalyvavo“, - ramiu tonu pasakė S.Skvernelis. 

Jis akcentavo, kad informatorių kiekybės reikalavimas buvo visiškai netinkamas, o pareigūnai buvo psichologiškai nepasiruošę. Dažnai nutikdavo ir taip, kad susitikęs su nusikalstamo pasaulio atstovu, nepatyręs pareigūnas ne iš jo gaudavo informaciją, o atvirkščiai.

Supaprastins asmenų paiešką

Prieš keletą metų Lietuvos policija pradėjo projektą su Londono Metropolitano policija, kurio tikslas tobulinti Lietuvos policijos sistemos darbo organizavimą su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis.

„Įdiegėme iš esmės anglišką modelį. Tą darbą gali dirbti tik tinkamai apmokyti žmonės. Specialios atrankos metu nedaug žmonių praeina šiuos kursus ir suvokia, kad neturi gebėjimų dirbti šio darbo. Tačiau juos kažkodėl vertė tai daryti“, - pažymėjo S.Skvernelis.

Kalbėdamas apie asmenų paiešką, komisaras pripažino, kad nėra nustatyti jokie kriterijai kaip, kada ir ko ieškoti.

Dėl to ieškomi visi, nepriklausomai nuo padaryto nusikaltimo pavojingumo ar nusikaltėliui skirtos kardomosios priemonės.

„Esame nustatę paieškos lygmenis pagal prioritetus. Pavyzdžiui, yra A lygio paieška. Reiškia, turi būti padaryta tokia darbų seka. Nes vėlgi, galime imituoti, kad ieškome virš 3 tūkst. asmenų, tačiau realiai ieškoma šimto arba kito...“, - pripažino S.Skvernelis.

Tyrimą sužlugdo...pareigūnai

Kokios dar permainos laukia Lietuvos policijoje?

S.Skvernelis pažymėjo, kad nuo rugsėjo 1-osios didžiosiose apskrityse bus įrengti padaliniai, kurie orientuosis į nusikaltimus internetinėje erdvėje. Anksčiau to nebuvo.

Kalbėdamas apie policijos darbą, jis paminėjo ir vieną kuriozinį atvejį, kai prie to paties objekto dirba keletas policijos įstaigų. Savaime aišku, to nežinodamos.

Būdavo netgi taip, kad KPB tiria stambų bylą susijusią su narkotikų platinimu ir kontrabandos organizavimu, kurpiamas gaujos šulų demaskavimas, o operacijos viduryje, koks nors komisariatas nukerta tiekėją kur nors pakelėje ir sužlugdo visą operaciją.

„Jie apačią, mes viršūnę. To neturėtų būti“, - sakė jis.

Komisaras pabrėžė, kad policijai labai svarbi gyventojų nuomonė. Anksčiau blogiausiai policijos darbą vertindavo liudytojai, pastaruoju metu tai pasikeitė – blogiausiaipareigūnų darbą įvertina nuketėjusieji. S.Skvernelis akcentavo, kad nuketnėjusiuosius reikia išsamiau informuoti apie atliekamus policijos veiksmus, kas yra daroma, kokie procesiniai sprendimai yra priimami. Nes sužlugus tyrimui, nukentėjusieji mano, kad per keletą mėnesių jų byla gulėjo stalčiuje, nors iš tiesų buvo padaryta daug veiksmų.

Nors kalbėdamas jau apie visuomenės informavimą, jis leido sau pajuokauti.

„Dėl veiksmų paaiškinimo. Kartais tas paaiškinimas yra labai reikalingas bet per daug aiškinti irgi negalima. Mes kai vieną policijos operaciją paaiškinome dėl žmonių skaičiaus, tai dabar šį aritmetinį skaičių žino visa Lietuva ir dar dešimt metų žinos. 240 policijos pareigūnai“, - griaudėjant juokui, savo kalbą Seime baigė S.Skvernelis.

Lrytas informacija

http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=13996436551399049977#.U3MFmKKHPHJ