Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Seimo savaitė (2013 m. gegužės 5-7 d.)
2013-04-29


Valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42 43, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas.

Projektu siekiama:

1)prailginti pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas laikotarpį.

Šiuo metu maksimalus laikotarpis, kuriam pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti skiriami į pareigas laikotarpiui nuo konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo iki į karjeros valstybės tarnautojo į šias pareigas priėmimo, yra 3 mėnesiai. Įstatymo projektu šį terminą numatoma pailginti iki 6 mėnesių.

Taip pat šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytas maksimalus 3 metų terminas, kuriam pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti skiriami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Įstatymo projektu siūloma apskritai atsisakyti konkretaus maksimalaus laikotarpio apibrėžimo.

2)             numatyti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimo procedūrą į kitas pareigas, neorganizuojant jų atleidimo iš užimamų pareigų ir naujo priėmimo į kitas pareigas. Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio redakcijoje numatyta, jog „Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu“. Įstatymo projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nauju182 straipsniu ir numatyti, jog Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiais valstybės politikais ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu pretendentas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

3)             praplėsti karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų tarnybinį kaitumą reglamentuojančias nuostatas, įtraukiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir taip nustatant jų tarnybinio kaitumo galimybę.

Šiuo metu galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio redakcija numato tik karjeros valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo galimybę. Įstatymo projektu siekiama atitinkamai papildyti šio straipsnio nuostatas ir numatyti, jog tarnybinio kaitumo būdu į kitas laisvas valstybės tarnautojo pareigas savo prašymu gali būti perkelti ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei pakaitiniai valstybės tarnautojai.

4)             suderinti LR Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas su LR Darbo kodekso 133 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis garantijas sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams. Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nėra konkrečių nuostatų, susijusių su sergantiems darbe sužalotiems asmenims taikytinomis garantijomis - galiojanti 44 straipsnio 2 dalies redakcija numato, jog Valstybės tarnautojas, kuris dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių šis valstybės tarnautojas yra laikinai nedarbingas.  Įstatymo projektu siekiama numatyti, kad Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.

5)             Įstatymo projektu taip pat ketinama išplėsti ratą asmenų, kurių mirties atveju valstybės tarnautojams suteikiamos iki 3 darbo dienų laisvos dienos, už kurias mokamas darbo užmokestis. Šiuo metu galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 6 punkto redakcija nenumato šios garantijos taikymo valstybės tarnautojo sutuoktinio ir įtėvių mirties atveju.

Nuoroda internete:

 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=446920&p_query=&p_tr2=2

Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Projekto esmė: Šiuo metu galiojančios aukščiau nurodytų teisės aktų redakcijos yra išdėstytos gana lakoniškai ir tai sudaro prielaidas šio straipsnio nuostatas aiškinti ir taikyti kaip nesuteikiančias teisės pareigūnams, pasirinkusiems vaiką auginti iki dviejų metų, tačiau antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais nutraukusiems šias atostogas ir grįžusiems į darbą, toliau (iki vaikui sukaks 2 metai) gauti nustatytą vidutinio darbo užmokesčio dalį. Nors tokia garantija yra numatyta ir teikiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiamiems asmenims, šias išmokas gaunantiems iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti dėl vaiko auginimo analogiškoje teisinėje padėtyje esančių  asmenų lygiateisiškumą, t. y. numatyti vidaus tarnybos sistemoje, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje tarnaujantiems statutiniams valstybės tarnautojams teisę vaiko auginimo laikotarpiu gauti analogiško dydžio  išmokas kaip ir socialinio draudimo sistemoje dalyvaujantiems asmenims. 

Nuoroda internete:http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445862; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445865&p_query=&p_tr2=2; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445866&p_query=&p_tr2=2.

Vyriausybės nutarimų projektai:

"Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumo kompensavimo žvalgybos pareigūnams"

Projektu siekiama numatyti tvarką, pagal kurią žvalgybos pareigūnams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), kompensuojamas vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.

Projektu siūloma numatyti, jog žvalgybos pareigūnai  per 3 darbo dienas nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos žvalgybos institucijos vadovui turėtų teikti prašymą skirti vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumo kompensaciją.

Žvalgybos pareigūno laikinojo nedarbingumo ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu nustatytų žvalgybos institucijos vadovo sudaryta komisija.

 Nuoroda internete:

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=177072&p_query=&p_tr2=&p_org=2&p_fix=n&p_gov=n

Vidaus reikalų ministerijos parengti įstatymų projektai (teikiami Vyriausybei):

 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Šiuo metu galiojanti Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio redakcija numato, kad pareigūnai gali tarnauti:

1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų;

2) vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;

3) aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.

Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki penkerių metų.

Vidaus reikalų ministerijos parengtu projektu siūloma atsisakyti tarnybos amžiaus pratęsimo procedūros, o šiuo metu pirminės, vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnams numatytas amžiaus ribas pailginti 5 metais.

Pritarus projektui pirminės grandies pareigūnai galės tarnauti, kol sukaks 55 metus, vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų, aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus. Aukščiausiosios grandies pareigūnų didžiausias amžius liktų 65 metai. Taigi, aukščiausios grandies pareigūnų amžiaus riba neilginama, bet ir nepaliekama galimybė pratęsti jų tarnybos laikotarpį.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, pritarus siūlomam reglamentavimui bus atsisakyta subjektyvios vidaus tarnybos trukmės pratęsimo procedūros, kai be aiškių kriterijų išreiškiama valia pratęsti pareigūno vidaus tarnybos trukmę ar jo nepratęsti. Taip bus įgyvendintas teisinio tikrumo principas ir patyrę pareigūnai galės ilgiau tęsti vidaus tarnybą.

Projekte įtvirtintos teisės normos galios visiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams: tiek tiems, kurių vidaus tarnybos trukmė dar nebuvo pratęsta, tiek tiems, kuriems ji įstatymo įsigaliojimo momentu jau bus pratęsta. Projekte nustatytos teisės normos nebus taikomos tik tuo atveju, jeigu vidaus reikalų ministro įsakymu pareigūno vidaus tarnybos trukmė buvo pratęsta ir, įsigaliojus projektui, jo amžius viršys jame nustatytą amžių, taip pat jeigu pareigūnai, kurie iki projekto įsigaliojimo jau bus sukakę ar kurie įsigaliojus projektui per penkerius metus sukaks iki projekto įsigaliojimo vidaus tarnybos trukmei nustatytą amžių, per vienerius metus nuo dienos, kurią sukanka nurodytą amžių, pateiks rašytinį pranešimą nutraukti vidaus tarnybą.

Vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, pareigūnų valstybinė pensija (toliau – pensija) skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams, sukakusiems Vidaus tarnybos statute nustatytą amžių ir ištarnavusiems 5 ir daugiau metų. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų sistemos, pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių. Abiem atvejais pensijos skyrimas siejamas su Vidaus tarnybos statute nustatyta vidaus tarnybos trukme. Todėl, tam, kad priėmus projektą nebūtų pažeisti teisėti lūkesčiai pareigūnų, kurie buvo atleisti iki projekto įsigaliojimo ir kuriems pensija gali būti skiriama vadovaujantis minėtomis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, projekte siūlomos įtvirtinti normos, nustatančios galimybę iki projekto įsigaliojimo atleistiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, nurodytiems Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje, taikyti iki projekto įsigaliojimo nustatytą vidaus tarnybos trukmę.

Nuoroda internete:

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=179829&p_query=&p_tr2=&p_org=12&p_fix=n&p_gov=n

 

 

 

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?