Socialinių reikalų ir darbo komitetas (paskirtas papildomu komitetu) šią savaitę toliau tęs Valstybės tarnybos įstatymo 3(1) ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto bei Vidaus tarnybos statuto 24 ir 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekto svarstymą.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas taip pat  svarstys Valstybės tarnybos įstatymo 3(1) ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Priminsime, kad šiais įstatymų projektais siūloma keisti vidaus tarnybos pareigūnų (dėl Valstybės tarnybos įstatymo pataisų) ir kitų tarnybų statutinių pareigūnų tarnybinės atsakomybės taikymo institutą. Plačiau apie projektus galite pasiskaityti čia.

Taip pat šis komitetas kaip pagrindinis šią savaitę ruošiasi svarstyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siūloma nustatyti reguliavimądėl atvejo, kada neskiriama šios rūšies valstybinė pensija. Šiuo metu pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Pasak projekto autorių toks reguliavimas yra nepakankamas, nesLietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato galimybės atsisakyti skirti pareigūno ir kario valstybinės pensijos, jei asmuo iš tarnybos atleistas ne dėl jo kaltės arba baudžiamasis procesas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo nėra pasibaigęs. Esant tokiai situacijai privaloma skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją buvusiems pareigūnams, kurie įtariami arba kaltinami nusikaltimais valstybės tarnybai arba korupcinio pobūdžio nuskalstamų veikų padarymu, nors vėliau jie įstatymų nustatyta tvarka gali būti pripažinti padarę tyčinį nusikaltimą. Kaip nurodo projekto rengėjai aiškinamajame rašte, iniciatyvą papildyti minėtąją straipsnio nuostatą paskatino tai, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir yra mokamos iš valstybės biudžeto, todėl tokios pensijos skyrimas asmeniui, kuris padarė tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai, prieštarautų teisingumo principui.

Pagal projekte išdėstytą siūlymą, pensijos skyrimo klausimas tų pareigūnų atžvilgiu, kurieyra įtariamieji arba kaltinami baudžiamajame procese, būtų atidedamas iki išaiškėtų šių procesų baigtis, t.y. nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla, įsiteisėja teismo nuosprendis.Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo nenuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija būtų skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

Su šiuo  įstatymo projektu galite susipažinti čia, su aiškinamuoju raštu – susipažinti čia.

Be minėtųjų projektų svarstymo, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę kaip papildomas komitetas ruošiasi svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42 43, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projektą.

Juo numatoma prailginti pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybos laikotarpį: 1) prailginant galimybę dirbti nuo 3 iki 6 mėn. iki tol, kol bus paskirtas į pareigas konkursą laimėjęs karjeros valstybės tarnautojas; 2) neapibrėžtam laikui, tačiau  iki į pareigas grįžta jų laikinai negalėjęs  eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.  Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą pakaitinis valstybės tarnautojas gali eiti  pareigas ne ilgiau  negu trejus metus, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus. Projekto iniciatoriai nurodo, kad siūlomus pakeitimus paskatino tai, kad  praktiškai 3 metų laikotarpis  yra per trumpas ir reikalauja pakartotinio priėmimo procedūrų organizavimo.

Tuo pačiu projekte siūloma įtvirtinti naują straipsnį dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Taip pat numatoma šiai valstybės tarnautojų grupei tarnybinio kaitumo būdu pereiti į kitas pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Iki šiol tarnybinio kaitumo būdu į lygiavertes ar žemesnes pareigas pereiti turi galimybę tik karjeros valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai bei statutiniai valstybės tarnautojai pagal jų statusą numatančių statutų nuostatas.

Projektu siūloma praplėsti valstybės tarnautojų, kurie tarnybinės veiklos  vertinimo procedūros metu buvo įvertinti labai gerai, paskatinimo priemonių sąrašą įtvirtinant alternatyvas: esant siūlymui  palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę  skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą arbataikyti tokias skatinimo priemones kaip padėka, vardinė dovana.

Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Projektu siūloma numatyti atvejį, kada tarnautojui dėl nurodytų aplinkybių nebūnant tarnyboje darbo vieta ir pareigos būtų paliekamos: valstybės tarnautojas  neteko darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos (darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis).Toks reguliavimas atitinka taikytiną statutiniams valstybės tarnautojams bei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims. 

Šio projekto iniciatoriai teigia, kad siūlomais reguliavimo pakeitimais siekia panaikintų tam tikrus dabar galiojančiose nuostatose esančius netikslumus.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Simona Risovaitė