Pagalba
3800
narių
6
organizacijos
Pagalba
Statutinių ir aplinkosaugos pareigūnų konferencijoje Seime – diskusijos apie opiausias sistemų problemas ir mintys apie galimus protestus
2023-10-03

Šiandien Seime įvyko Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) organizuota konferencija „Pareigūnų gerovė = visuomenės saugumas“. Renginį moderavo žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. 

 

Konferenciją pradėjęs NPPSS pirmininkas Saulius Džiautas sakė, jog šiuo renginiu profesinė sąjunga visų pirma siekia šalyje pakeisti socialinio dialogo kultūrą. “Profesinės sąjungos jau nebe tos, kurios vien tik rėkia – duokit. Mes turime ekspertus, ekonomistus, teisininkus, vadinasi tikrai turime kompetenciją spręsti valstybės ir tam tikrų jos sričių problemas. Tikiuosi po šios konferencijos mūsų santykiai su Vyriausybe ir ministerijomis pasikeis ir profesinių sąjungų atstovai galės dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, įvairių komitetų veikloje, pasitarimuose. Tik taip gebėsime išreikšti darbuotojų ir tarnautojų lūkesčius“.

 

Pagrindinį pranešimą konferencijoje skaitė prof. Boguslavas Gruževskis. Anot jo, pareigūnų gerovė yra tiesiogiai susijusi su visuomenės saugumu. 

 

„Pareigūnų tarnybą šiuo metu įtakoja keletas veiksnių. Tai yra įvairios demografinės priežastys, pavyzdžiui, bendro gyventojų skaičiaus, darbo jėgos pasiūlos mažėjimas. Taip pat – pareigūnų, galinčių išeiti į pensiją skaičiaus augimas. Turime kalbėti ir apie pareigūnų, ypač policijos, profesijos patrauklumo mažėjimą. Galiausiai, be dėmesio negalime palikti ir technologinių pokyčių, paslaugų mobilumo didėjimo“, – kalbėjo prof. B. Gruževskis. 

 

Svarbiausi pareigūnų gerovės veiksniai, pasak prof. B. Gruževskio, yra jų emocinis stabilumas, fizinės sveikatos būklė, materialinės sąlygos, tokios kaip tinkamas ir skatinantis atlyginimas, skaidrios sąlygos, bei socialinė aplinka.

 

Kalbėdamas apie situacijos tobulinimo galimybes, profesorius išskyrė du svarbiausius veiksnius. „Darbo užmokesčio lygis yra pirmasis iš jų. Tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių įsidarbinti policijoje visoje ES. Ir Lietuva šioje srityje tikrai nėra išimtis. Be to, yra atlyginimo už darbą adekvatumas. Darbo apmokėjimo sistema turi ypač dosniai atlyginti už įvairias rizikas bei papildomas pareigūnų kompetencijas. Tai turėtų skatinti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą bei stiprinti socialinį saugumą“.

 

Apie pareigūno tarnybos ir gyvenimo kasdienybę konferencijos dalyviams papasakojo nežinomu išlikti panorėjęs Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas. „Mano tarnyboje šimtu procentų visos užduotys yra rizikingos ir ypač pavojingos, jos susijusios su ginklo panaudojimu, su ginkluotos atakos atrėmimu. Privalome būti stiprūs fiziškai ir psichologiškai, nepriekaištingos sveikatos, pailsėję. Maksimali dėmesio koncentracija, susitelkimas yra labai svarbūs elementai vykdant specialias operacijas. Suprantu, kad bet kuris iškvietimas gali tapti lemtingu. Kasdieniniame gyvenime bei tarnyboje mane neramina nepastovumas, dažnos reformos, nežinomybė dėl tarnybos ateities. Ar tai normalu, kad mūsų atlyginimas yra panašus į žemos kvalifikacijos darbuotojo darbo užmokestį?“, – retoriškai klausė jis. 

 

Pareigūnas teigė nesigailintis pasirinkęs specialiųjų pajėgų kovotojo kelią. „Visgi susimąstau ar dirbdamas šitoje tarnyboje sugebėsiu išlaikyti šeimą bei ją išsaugoti. Žinodamas šių dienų iššūkius ir turėdamas šeimą, aš labai gerai apsvarstyčiau, ar rinkčiausi ir vėl šį darbą. Kaip minėjau anksčiau, didžiausias abejones kelia motyvavimo sistemos nebuvimas ir mažas darbo užmokestis“.

 

Svarbiausias sistemos problemas konferencijoje aptarė ir šakinių NPPSS profesinių sąjungų vadovai. Jevgenijus Amelinas, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovas, pabrėžė situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija šiuo metu yra įtempta. „Tinkamam reagavimui į naujai įrengtų stebėjimo sistemų signalus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje trūksta apie 400 pareigūnų. Tam, kad esami pareigūnai neišeitų į pensiją ar į kitą darbą, o nauji ateitų į sistemą – reikalingas motyvuojantis atlyginimas ir tinkamas socialinės garantijos. Vietoje to nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija visą tai mažins. Kitų metų biudžete mūsų tarnybai būtina papildomai skirti 11 mln. eurų. Tam, kad pasienio pareigūnai būtų tinkamai motyvuoti“.

 

Jam antrino Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys. „Didžiausia Lietuvos problema – reformos, pokyčiai planuojami, tačiau jų įgyvendinimui nėra skiriami resursai. Pradedančio Lietuvos aplinkosaugininko atlyginimas šiuo metu yra bene dvigubai mažesnis nei Estijoje. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad labiausiai patyrę aplinkosaugininkai pasitraukia iš tarnybos“.

 

Socialinio dialogo stoką pabrėžė Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ineta Kursevičienė. „Atrodo, kad neverti nei su mumis kalbėtis, nei mus išklausyti, nei su mumis ieškoti geriausių sprendimų. Kas daugiau, jeigu ne pareigūnų bendruomenė, geriausiai gali pasakyti kas jiems šiandieną kelia didžiausią susirūpinimą? Kas juos motyvuoja? Kodėl žmonės, niekada gyvenime neprisilietę prie policininko profesijos subtilybių, gali nuspręsti už juos, ko jiems šiandieną reikia, arba nereikia? Kodėl yra slapukaujama, nesidalijama informacija, planais, nediskutuojama ir kartu neieškoma sprendimų? Kodėl į mus, policijos bendruomenę, nekreipiama jokio dėmesio?“.

 

Miroslavas Gerasimovičius, ugniagesius gelbėtojus jungiančios profesinės sąjungos pirmininkas pabrėžė, kad šios tarnybos pareigūnais Lietuvos žmonės labiausiai pasitiki nuo seno. „Būtų labai gerai, jei šis pasitikėjimas atsispindėtų ir darbo užmokesčio eilutėse. Kol kas to nėra. Mūsų prioritetai – orus atlyginimas, darbuotojų motyvavimas, etatų komplektavimas. Tarnyboje šiuo metu trūksta virš 700 ugniagesių-gelbėtojų, dėl to nukenčia gyventojų ir pačių ugniagesių gelbėtojų saugumas. Dažnai turime situacijas, kuomet gesinti gaisrų vyksta dvigubai mažesnės ugniagesių-gelbėtojų komandos nei turėtų“. 

 

Konferencijoje taip pat įvyko diskusija dėl to, kaip galima būtų spręsti aptartas problemas. Diskusijoje dalyvavo Prezidentūros, Seimo, Vidaus reikalų, Aplinkos ministerijų atstovai.

 

Konferenciją apibendrindamas S. Džiautas pabrėžė, kad politikams laikas įsisąmoninti, jog vienašališkų sprendimų laikai jau seniai praėjo. „Kol kas taip pat pamirštama, kad bet kokiems pokyčiams reikalingas finansavimas. Policijos departamento finansavimas darbo užmokesčiui turi būti didinamas 30,36 mln. eurų, PAGD – 11,49 mln eurų, VSAT – 11,55 mln eurų, VST – 1,84 mln eurų. Dar 5,9 mln eurų turi didėti Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų finansavimas. Labai tikiuosi, kad čia šiandien dalyvavę politikai mus išgirdo. O tiems, kurie prisijungti negalėjo ar nenorėjo, mūsų žinią perduos jų kolegos. Aš gi galiu pasakyti, kad pareigūnų bendruomenės kantrybė senka. Labai gali būti, kad jau greitu metu išeisime į gatves. Tik šį kartą ne vykdyti savo pareigų, o garsiai išsakyti savo nuomonę“.

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?