Iriną Banevičienę

Kas rytas, kai pasiremia ant lango

nauja diena – nuoga, tuščia kaip vaikas,

tokia bejėgiška ir alkana,

nereikalinga lyg pamestinukas, –

pasiimu ją, mokau išminties,

rengiu ir maitinu, ir su savim vedžiojuos.

Ji viską priima, nesistebi, neklausia,

ji nesipriešina – ji klysta su manim,

ji su manim kankinasi ir pyksta,

ji džiaugiasi ir myli su manim.

Justinas Marcinkevičius