Bus privaloma

Dabar galiojantis atvykimo laikas yra trumpesnis. Miestuose į įvykio vietą pirmosios pajėgos turi važiuoti iki 7 minučių, o kaimuose – iki 15 minučių (yra tam tikrų išimčių). Tačiau rajonų savivaldybėms priklausančioms priešgaisrinėms tarnyboms, skubančioms į įvykių vietą, šis laikas oficialiai kaip ir negalioja. Dabar teigiama, kad naujosios nuostatos bus privalomos.

Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius sakė dar nespėjęs įsigilinti į naujuosius siūlymus. Tad kol kas reikalavimai atrodo nelabai realūs ir sunku juos komentuoti. Jis tikėjosi, kad pasitarus su Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovais viskas paaiškės.

Kai kurios nuostatos A. Blaževičiui dabar kelia abejonių ir norėtųsi tam tikrų išlygų. Jo manymu, reikėtų atsižvelgti ir į rajonų kelius, ir į techniką. Iš Gegužinės į Adomavą važiuojant tiesiai yra penki kilometrai, tačiau kelias labai šlapias, o aplinkui – septyni kilometrai, bet vienoje vietoje, viršininko žiniomis, kelias sunkiai išvažiuojamas. Esant tokiai situacijai, neretai tenka ieškoti aplinkkelių ir taip gaištamas laikas.

Priešgaisrinės komandos išdėstytos labai gerai – juosia visą rajoną. Kita vertus, pasak A. Blaževičiaus, nuo Tiltagalių iki Gegužinės daugiau nei 30 kilometrų, tad į tą kraštą automobilis gali važiuoti ir apie 20 minučių.

„Tiesiai važiuojant atrodo čia pat, o pradedi vingiuoti keliukais – toli“, – nerimavo viršininkas.

Rajono priešgaisrinių komandų mašinų parkas nenaujas – yra 1973 metų automobilis, o kiti – apie 1980-ųjų. Nors manoma, kad miesto ir rajono automobiliai atitinka dabartinius standartus.

Reikia ir duris užrakinti

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Sauliaus Džiauto teigimu,  skirtingas atvykimo laikas mieste ir rajone neužtikrina lygybės sulaukti vienodos pagalbos, tačiau kaip tai padaryti, kai sąlygos ne tokios pačios, neįsivaizduoja.

Pasak jo, dabar dalis priešgaisrinių tarnybų neužtikrina standartų. Keliomis minutėmis pailginus pirmųjų pajėgų atvykimo laiką, veikiausiai būtų spėjama.

Abejonių S. Džiautui kelia nurodymas į įvykio vietą išvykti per vieną minutę. Jo manymu, gyvenimas diktuoja savas sąlygas. Pavyzdžiui, paskutiniam ekipažui, išvykstančiam iš gaisrinės, reikia laiko užrakinti patalpas.

„Net ir statutiniams to prireikia, nes dispečerių, kurie likdavo, nebėra“, – tvirtino jis.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko teigimu, savivaldybių ugniagesiai prieš išvykdami dar turi spėti į krosnis primesti malkų, kad neužšaltų šildymo sistemos.

Vieno nebeišsiųstų

Tačiau džiaugiamasi, kad kai kurie dalykai bus oficialūs. Pavyzdžiui, numatyta, kiek ugniagesių turi vykti gesinti gaisro.

„Dabar neretai vietoj penkių žmonių siunčiami trys ir nėra pagrindo prašyti priedų už papildomą darbą“, – teigė S. Džiautas.

Jis tikėjosi, kad komandos turės būti sukomplektuotos. Pirmininkas prisiminė kuriozinį atvejį, kai pernai vienam kartu su vairuotoju teko vykti gesinti gaisro sostinėje, nors turėjo važiuoti mažiausiai penki. Tada vienas turėjo tempti žarną, gesinti šiukšles, išvėdinti laiptinę.

„Gėda prieš žmones. Jie stebėjosi, kur dingo kiti ugniagesiai“, – prisiminė S. Džiautas.

Numatyta ir kiek pagalbos skambučių turi tekti vienam darbuotojui. S. Džiauto žiniomis, dabar jų kiekvienas priima daugiau, nei nurodo naujos normos. Tad reikėtų papildomų darbuotojų.

Jis stebėjosi, kodėl Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad naujovei įgyvendinti neprireiks papildomo finansavimo. Be papildomų lėšų, Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovo manymu, nebus galima išsiversti. Yra numatyta, kad gaisriniai automobiliai turės būti aprūpinti navigacinėmis sistemomis, o jų dabar nėra, tad reikės įsigyti.

Perspausdinta iš www.sekunde.lt