Renginys sulaukė tokių garbių svečių, kaip Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos EuroCop prezidentės, Švedijos policijos profesinės sąjungos vadovės Annos Nellberg, Didžiosios Britanijos branduolinės civilinės policijos konfederacijos vadovo Nigel Dennis, Lenkijos nepriklausomos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Martin Kolasa. Svečiai pasidalino savo šalių patirtimi.

Sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, kuris džiaugėsi, kad pareigūnai ėmėsi iniciatyvos ir surengė tokį renginį, nes stresą darbe galima sumažinti ir be didelių pinigų, svarbiausia, požiūris į žmogų. Projekto vadovas Vytautas Bakas pristatė konferencijos programą: „Konferencija skirta spręsti problemoms, kaip galėtume padaryti tarnybą patrauklesnę, sumažinti riziką. Mums žinoma, kad pareigūnai į tarnybą atrenkami patys sveikiausi ir intelektualiausi. Kaip padaryti, kad jie tokie liktų baigę savo tarnybą, kaip išsaugoti jų sveikatą?“

EuroCop prezidentė: jūs einate labai teisinga kryptimi

Konferencijos svečiai pasidalino savo šalyje sukaupta patirtimi, išsakė nuomonę apie pareigūnų sukurtus probleminius medžius ir net sudarė savo medį. „Aš netikiu, kad dviratį reikia išradinėti dar kartą. Labai daug yra paruošta puikių kolektyvinių sutarčių, tereikia pasinaudoti pavyzdžiu ir pritaikyti jį pagal savo šalies įstatymus. Jūs einate teisinga kryptimi, keliate pačius svarbiausius klausimus, tačiau reikia ir darbdavius įtraukti į šį procesą, su jais kalbėtis ir susitarti. Švedijoje, jei dirba daugiau nei 50 žmonių, turi būti įsteigtas darbo komitetas“, - kalbėjo  Anna Nellberg. Anot kito svečio Nigel Dennis, kažkas turi imtis vadovavimo ir iškelti aiškius tikslus. Tikslai turi būti išmatuotini, pasiekiami ir realistiški. Lenkijos atstovas Martin Kolasa pabrėžė, kad labai svarbus yra spaudimas politikams, nes pareigūnų lūkesčiai ne visada atitinka valdančiosios daugumos norus ir interesus, tačiau pareigūnų sveikata yra svarbiausia, nuo to priklauso piliečių saugumas. Pirmiausiai M. Kolasa siūlo keisti dabar galiojančius Lietuvoje teisės aktus. Lenkijoje profsąjungų įstatymas leidžia siūlyti savo įstatymų projektus ir intensyviai dalyvauti juos kuriant.

Probleminių medžių sudarymo procesą stebėjo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Dalia Kaupelytė. Ji padėjo pareigūnams spręsti iškilusius klausimus. Galiausiai buvo įvardintos problemos, pasiūlymai, kurie galėtų padėti saugos ir sveikatos srityje. Policija, ugniagesiai, kalėjimų departamentas, muitinė – šios 4 grupės pateikė institucijų probleminius medžius.

Muitinės ir pasienio profesinės sąjungos nurodė tokias problemas: 1) Finansų trūkumas. Per dideli darbo krūviai, neapmokami viršvalandžiai. Susirgimų prevencija ir reabilitacija. Vykimas į tarnybos vietą savo transportu, dažnai po darbo. Menkos investicijos į darbo aplinką, modernios technologijos nebuvimas. 2) Specialios tarnybos nebuvimas. Nėra ekspertinės grupės darbo sąlygoms vertinti. Nekokybiška sveikatos patikra, ypač paviršutiniškai vykdoma rajonuose. 3) Neigiamas visuomenės požiūris į pareigūną. Dėl to nukenčia saugumas, darbdavio ir darbuotojo santykiai, didėja korupcijos grėsmė. Nėra pakankamų viešųjų ryšių ir visuomenės švietimo. Atstovavimo problema - politinė ir administracinė. 4) Nesaugi pareigūnų darbo vieta. Prastos higienos sąlygos, darbo priemonės. Darbo vietos tvarkymas, veiklos rizikos draudimas

„Aš nežinojau, kad nukopijavot viską nuo mūsų. Iškeltos labai teisingos problemos, jas galima pradėti spręsti, nes šitaip išdėsčios viskas pasidaro aišku,“, - pradžioje pajuokavus, vėliau surimtėjo Anna Nellberg. Didžiosios Britanijos atstovas Nigel Dennis sakė, kad šis darbas jam paliko didelį įspūdį, nes buvo padaryta strateginė analizė, o Martin Kolasa pritarė kolegų mintims: „Ateityje tai leis konkrečiai apibrėžti visas problemas.“

Ugniagesiai gelbėtojai savo medyje pažymėjo panašias problemas: nėra užtikrintos saugios darbo sąlygos, nėra dialogo tarp darbdavio ir darbuotojo. Problemos nepripažįstamos arba suprantamos visai kitaip. Profesinės sąjungos pačios sukelia nemažai problemų, nes tik reikalauja, bet neskatina dialogo. Taip pat netikslingai panaudojamas finansavimas, klesti korupcija ir „savų“ žmonių  protegavimas. Kitos ugniagesių paminėtos problemos – vadovų ir darbuotojų kompetencijos trūkumas. Galiausiai visos problemos kyla iš dialogo nebuvimo tarp Vyriausybės, profsąjungų ir darbuotojų.

Annai Nellberg patiko, kad buvo kalbama apie dialogo tarp darbdavio ir darbuotojo trūkumą. Taip pat labai rimta problema yra visuomenės požiūris į korupciją. Bet profsąjungos turėtų daug ką išspręsti. Šitą konferenciją irgi profsąjunga organizuoja, nors tai daryti turėtų darbdavys. Tarp visų šalių turi prasidėti bendravimas.“ Nigel Dennis minėjo, jog labai drąsu pasakyti, kad darbdaviai nekompetentingi. Lenkijos atstovas taip pat įžvelgė didelę profsąjungų naudą: „Aktyvios profsąjungos yra valdžios problema. Mes galime diskutuoti su darbdaviu, rengti protesto akcijas, jei matome, kad darbuotojas yra engiamas.“

Kalėjimų departamentas nurodė, kokie pagrindiniai veiksniai kelia problemas: biologiniai, specifiniai, fiziniai, fizikiniai, ergonominiai, finansiniai. Finansavimo problema bene opiausia: iki šiol ne visi pareigūnai yra aprūpinti uniformomis, neįmanoma įsigyti patikrinimo aparatų, trūksta rašomojo popieriaus. Pareigūnai negali vykti į įvykio vietą, taip nukenčia visuomenė. Taip pat mažėja etatų, didėja darbo krūvis. Žmonės dirba po 24 valandas uždarose patalpose. Nėra galimybės pasinaudoti reabilitacija, psichologų tarnybos. „Jūs neturite labai svarbių dalykų, tačiau turite aistrą savo darbui, atsidavimą ir prisirišimą, bet jums tikrai reikia pagalbos, apie kurią patys kalbėjote“, - sakė Nigel Dennis. Lenkijos atstovas teigė, jog reikia įvertinti atskirų tarnybų poreikius. Kalėjimų departamentui būtina psichologų tarnyba, nes jie susiduria su dideliu stresu.

Galiausiai pasisakė Policijos departamentas kartu su moksline bendruomene. Pirmiausiai jie išskyrė teisinį reguliavimą. Kiti veiksniai - žemas pasitikėjimas policijos pareigūnais ir jų veikla. Tai daro įtaką jų saugumui ir sveikatai. Prastas bendravimas su žiniasklaida - reikia suformuoti geresnį įvaizdį visuomenės akyse. Ne visi policijos pareigūnai moka naudotis suteikiamomis priemonėmis (naudotis riedžiu, joti arkliu). Dar viena problema yra būsimųjų policijos pareigūnų mokymas. Pirmos grandies pareigūnai mokomi per trumpai. Jis nespėja įgyti reikiamų įgūdžių. Taip pat nėra pakankamai įtraukta mokslinė visuomenė. Trūksta lėšų. Nėra vienos aktyviai veikiančios sistemos. „Vadovas turėtų suprasti, kaip bendrauti su darbuotojais. Jis nėra čia karalius ir negali daryti, ką nori. Vadovams reikia mokymų“, - apibendrino pristatymą Nigel Dennis.

Užsienio svečiai nusipiešė savo medį. „Mūsų medyje labai daug panašumų, todėl ir sakiau, kad jūs nuo mūsų nusikopijavot. Kažkas pasakė, kad darbdavys nenori ryšių su visuomene ir žiniasklaida. Aš galvoju, kad skaidrumas yra labai svarbus, žmonės turi matyti, kad jūs dirbate sąžiningai ir kaip jūs dirbate“, - paskutinį žodį tarė Anna Nellberg. Pareigūnas iš Didžiosios Britanijos sakė: „Teisingai kalbate apie visuomenės suvokimo problemą. Reikia pritaikyti standartus prie visuomenės, reikia keisti kultūrą. Supratau, kad jūsų darbdavių elgesys destruktyvus.  Jūs norite dirbti puikiai, bet neturite tam priemonių. Darbdavys nori kažką greitai laimėti, bet, svarbiausia, pradėti bendrauti su darbuotojais, turi būti dialogas.“ Lenkijos atstovas teigė, jog labai didelį vaidmenį gali suvaidinti ekspertai-patarėjai. Paskutinį žodį tarė projekto vadovas V. Bakas: „Sudėtinga apibendrinti, kas įvyko. Problemos yra sudėtingos. Profesinės sąjungos nebūtų padariusios šio renginio, jos tik pasiūlė šią idėją, tai visos visuomenės darbas. Mes padarėme žingsnį ir kelio atgal jau nėra.“