Pagalba
Vladimir Banel: 40 papildomų milijonų teisėsaugai ir penki klausimai apie juos Vyriausybei
2019-10-18

Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų Lietuvos biudžeto projektui ir pateikė jį Seimui. Maža to, pateikimą, bent jau kalbant apie teisėsaugos sritis, lydėjo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro ditirambai apie neva planuojamą 40 mln. eurų didesnį biudžetą, palyginus su 2019 m. 

 

Mažiau į teisėsaugos aktualijas ir problemas įsigilinusiems piliečiams toks skaičius, manau, gali padaryti įspūdį. Vis tiek 40 papildomų milijonų. Tačiau statutinių pareigūnų bendruomenės vardu Ministrui Pirmininkui, finansų ministrui ir vidaus reikalų ministrei turiu penkis klausimus.

 

Pirma, Jūs visi puikiai žinote, kad statutinės įstaigos, planuodamos kitus veiklos metus, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pateikė papildomų lėšų poreikį: maksimalių – apie 123 mln. eurų ir minimalių – apie 68 mln. eurų. Tam, kad įstaigos funkcionuotų, o pareigūnams darbo užmokestis pakiltų bent iki 1000 eurų per mėnesį. Kitaip tariant, kad „Programa 1000“, apie kurią politikai, tar jų ir S. Skvernelis, daug ir garsiai kalbėjo praėjusių rinkimų kampanijos metu bei pristatant Vyriausybės programą, būtų baigta įgyvendinti, kaip ir žadėta, kitais metais. Taigi, kaip visgi turime vertinti tuos papildomus 40 mln. eurų? Kaip gerąją naujieną pareigūnų bendruomenei? Aš sakyčiau, kad tai yra visiška valdančiųjų kapituliacija. Pripažinimas, kad rinkimų pažadai buvo skirti tik rinkimams ir užmirštami, kai reikia tai įgyvendinti. Prisipažinimas, jog pabaigti ir įtvirtinti teisėsaugoje pradėtus pokyčius jie yra nepajėgūs. O gal tiesiog stipri, moderni ir motyvuota teisėsauga valdantiesiems nereikalinga? 

 

Antra, Vyriausybėje tikrai ir seniai žinoma, kad teisėsaugai papildomai kitiems metams reikia nuo maždaug 68 iki 123 mln. eurų. Šie skaičiai dar gegužės mėnesį buvo aptarti kartu su Vyriausybės kancleriu ir užprotokoluoti. Šiuos skaičius, kaip minėjau, VRM pateikė įstaigos, o ši – Vyriausybei. Tad ką tokiu atveju reiškia vienbalsis biudžeto projekto patvirtinimas? Kad ministrė Rita Tamašunienė ir jos partijos kolegos staiga persigalvojo ar suprato, kad tuos planuojamus 70 ar 123 mln. eurų įstaigos tiesiog laužė iš piršto? Toks elgesys mažų mažiausiai yra nepagarba statutinių įstaigų vadovams ir visai pareigūnų bendruomenei.

 

Beje, ministrė, sąmoningai ar ne, klaidina bendruomenę ir visuomenę teigdama, kad nuo 2016 m. dirbanti Vyriausybė įgyvendino siekį 30 proc. padidinti policijos pareigūnų atlyginimus. Galiu pasakyti, kad iš esmės tai padaryta tik policijoje, kurios pareigūnų darbo užmokestis pakilo tūkstančių tarnybos netekusių policininkų sąskaita. Kitose įstaigose to tikrai nėra. Tačiau vietoje to, kad gintų pareigūnus ir kovotų už duotų pažadų įgyvendinimą, ministrė staiga sutiko su du ar net tris kartus už poreikį mažesne papildomų pinigų suma kitų metų biudžete.

 

Trečia, labai panašu, kad savo impotenciją Vyriausybė jau dabar bando pridengti taškydamasi įvairiais kaltinimais teisėsaugos įstaigų vadovams. Štai išgirdome, kad policijos generalinis komisaras Linas Pernavas kaltas dėl to, jog sistemos pareigūnams atlyginimai augo nepakankamai sparčiai. Mat lėšos buvo skiriamos naujiems automobiliams, pastatams. Premjere, o iš kur atsirado šis Generalinis policijos komisaras? Kas jį teikė ir paskyrė? Ir kodėl Jūs ir Jums pavaldus vidaus reikalų ministras tiek laiko pro pirštus stebėjote, kaip dabartiniai policijos vadovai žaidžia reformą eilinių pareigūnų sąskaita?

 

Ketvirta, ar Vyriausybė iš viso turi kokią nors teisėsaugos ir sistemos viziją? Dar 2014 – 2016 būdamas vidaus reikalų ministru S. Skvernelis kalbėjo apie funkcijų centralizavimą, įstaigų veiklos efektyvumą (ypač daug dėmesio buvo skiriama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui (VAD)). Kas pasikeitė, kad šių idėjų atsisakoma? Štai iš policijos, didžiausios statutinės institucijos, yra atimamas asignavimų valdytojo statusas, ketinama keisti jos vadovybę. O pačiai mažiausiai – VAD – norima jį suteikti ir iš esmės pertvarkyti šią įstaigą suteikiant atskirą specialų statusą. Dar būdamas vidaus reikalų ministrui S. Skvernelis ne kartą žėrė kritiką VAD vadovams (jie vadovauja įstaigai iki šiol), bardamas juos už nekompetenciją. Atrodo, situacija nepasikeitė, tačiau vakar nekompetentingais buvę vadai, matyt, atradę kelius į aukščiausių šalies vadovų galvas, šiandien sau sėkmingai kuria savąsias kunigaikštystes. Jeigu sprendimas suteikti asignavimų valdytojų ir specialų statusą VAD būtų galiausiai priimtas, tai būtų ne tik aiškus signalas ir tam tikrus pertvarkų žingsnius žengusioms įstaigoms (pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai) ir jų vadovams, kad reikalai geriau tvarkosi ne ieškant būdų padaryti įstaigų veiklą efektyvesne ir juos įgyvendinant, bet tiesiog šnibždant valstybės vadovams į ausį dalykus, kuriuos jie nori girdėti. Tai būtų akivaizdus įrodymas, kad Vyriausybei ir jos vadovui dvigubi standartai nėra svetimi, o pasakyti žodžiai yra lengvai ir greitai užmirštami. Ir tai bus aiški žinia likusioms institucijoms, jog reformas galima bet kada stabdyti, o savo kieme tvarkytis kaip kam norisi.

 

Ir, pabaigai, penkta. Artėja nauji Seimo rinkimai, vadinasi, ir šviežias pažadų lietus. Atrodo, per šiuos rinkimus ir toliau bus labai daug kalbama apie gerovės valstybės kūrimą, dabar tai labai populiaru. Ir visgi norėčiau palinkėti mūsų politikams paprasto dalyko – nekalbėkite apie dalykus, kurių nelabai suprantate. O tiesiog padarykite tai, ką pažadėjote ir turite padaryti.