Vakar publikavome pirmąją interviu su NPPSS pirmininku Vladimir Banel dalį. Šiandien skaitykite pokalbio tęsinį apie tai, kokių darbų organizacijai padaryti, galbūt, nepavyko, kaip NPPSS pasikeitė per aštuonerius metus ir kokie iššūkiai laukia naujojo susivienijimo vadovo ir jo komandos. 

– O ar yra kažkas tokio, ko pasiekti nepavyko? 

Žinoma. Organizacijos resursai yra riboti, para turi tik 24 valandas. Todėl galima manyti, kad kažką buvo galima padaryti geriau, kažko daugiau. Jei kalbėti apie konkretesnius žemiškus dalykus, manau, kad NPPSS pats laikas kurti organizacijos veiklos istorijos muziejų, stiprinti tradicijas, kurti simbolius. Tai padėtų dar stipriau telkti bendruomenę. Juk tam, kad kurti ateitį, reikia žinoti ir gerbti istoriją. Tikiuosi, kad būsimasis NPPSS vadovas ir jo komanda, šalia kitų strateginių ir kasdienių darbų, imsis ir to. 

– Kokią organizaciją pamatėme būdamas pirmininku ir kokią ją paliekate?

– Mano pažintis su profesinėmis sąjungomis prasidėjo gerokai prieš perimant NPPSS vairą. Pradžioje buvau eilinis organizacijos narys, vėliau atstovas, dar vėliau – vienas iš Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos steigėjų ir pirmasis pirmininkas. 

Ta patirtis man labai padėjo, kuomet su kolegomis 2008 m. kūrėme NPPSS. Man tapus Susivienijimo pirmininku, tai jau buvo gerai žinoma, aiškią veiklos kryptį, metodus, patirtį ir, svarbiausia, aktyvią ir ryžtingą bendruomenę turinti organizacija, veiklą grindžianti demokratiniais principais. Mane motyvavo ir tai, kad pirmasis NPPSS vadovas Vytautas Bakas, dabar NPPSS garbės narys, vadovavimo kartelę užkelė tikrai aukštai. Tad mano veiklos prioritetas visuomet buvo NPPSS veiklos tęstinumas ir Susivienjimo stiprinimas. 

Manau, kad naujasis NPPSS pirmininkas ir jo komanda ras jau gerai žinomą, gerbiamą organizaciją, gebančią ginti pareigūnų interesus bei aktyviai prisidedančią prie socialinio dialogo stiprinimo visoje šalyje. 

– Kokie svarbiausi iššūkiai ir darbai laukia naujojo vadovo?

– Darbų tikrai daug. Galėčiau išskirti penkis, kurie, mano galva, yra svarbiausi. Pirma, kitų metų biudžeto svarstymas Seimo rudens sesijoje. Labai svarbu ne tik tai, koks jis bus, bet ir tai, kad jis koreliuotų su tinkamu teisėtvarkos pasirengimas atremti nesibaigiančius iššūkius. Antra, pradėtas Vidaus tarnybos statuto tobulinimas. Privalome šiame procese būti ne mažiau aktyvūs nei iki šiol, nes dabar priimti sprendimai lems pareigūnų tarnybos sąlygas ilgus metus. Trečia, karių ir pareigūnų valstybinių pensijų pertvarka. Mes pateikėme pasiūlymus, o konkretūs darbai, kartu su SADM, VRM, Vyriausybe, turi prasidėti jau šių metų spalio pradžioje. Ketvirta, organizacijos lyderių ugdymo proceso stiprinimas ir tęsimas. Ir penkta, nuolatinis veiklos strateginis planavimas ir plano įgyvendinimo priežiūra, ką iki šiol sėkmingai darėme ir savo jėgomis, o kartais ir su savo kolegų iš Norvegijos pagalba.

– NPPSS yra šakinė organizacija. Kuriose iš šakų pažanga, Jūsų nuomone, yra ryškiausia? Ir kur ji galėtų būti pastebimesnė permainų, socialinio dialogo prasme?

– Drąsiai galiu išskirti Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą. Džiaugiuosi už juos ir linkiu jiems nesustoti. Tai ryškiausiai augusi mūsų organizacija. Paskutiniu metu sparčiais žingsniais į priekį judėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, taip pat Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, šiemet atšventusi savo dešimtmetį, o kartu atlaikiusi milžinišką politikų ir Aplinkos apsaugos departamento vadovybės spaudimą. Sekti šių organizacijų pramintu keliu linkiu Lietuvos policijos darbuotojų, Viešojo saugumo pareigūnų profesinėms sąjungoms ir profesinei sąjungai „Ekspareigūnai“.

– Ar sprendimas nebesiekti posto NPPSS reiškia, kad keisite ir darbo sritį?

– Atsakymo į šį klausimą kol kas neturiu, neišeinu į kažkur.

– Koks būtų Jūsų palinkėjimas bendražygiams ir bendruomenei?

– Asmeniškai man ši veikla per tiek metų tapo ne vien darbu, bet ir savotišku gyvenimo būdu ar bent jau svarbia jo dalimi. Tai nebūtinai sektinas pavyzdys, tačiau viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl mums su kolegomis pavyko tiek daug nuveikti.

Linkiu kolegoms nesustoti, gerbti NPPSS istoriją ir tradicijas, neieškoti lengviausių spendimų, nebijoti iššūkių, nes visa tai užgrūdina, atveria naujas galimybes. Drąsiai svajokite, kurkite, imkitės naujų iniciatyvų. Linkiu daug drąsos, ryžto, iniciatyvumo, degančių akių ir karštos širdies. Nes visa tai padeda užkopti į viršūnes, kurios iš toli kartais atrodo nepasiekiamos.

---

DELFI / Domanto Pipo nuotrauka.