Statuto projekte – daug trūkumų

AteinančiSais metais prioritetinės profesinių sąjungų darbo kryptys išlieka tokios pačios  - finansavimo, ypač darbo užmokesčio fondo, didinimas bei teisės aktų tobulinimas teikiant jų projektus.

2013 metais pavyko pasiekti, kad  VSAT būtų skirti papildomi 5,2 mln. litų. Tačiau , nors papildomos lėšos ir buvo skirtos, būtinoms tarnybos reikmėms jų reikėjo 2014 metams beveik dvigubai daugiau – apie 10 mln. litų. Tad, kaip jau minėta, finansavimo didinimas ir toliau lieka viena iš svarbiausių veiklos krypčių.

Kalbant apie teisės aktus bene didžiausios aistros dabar verda diskutuojant apie Vidaus tarnybos statuto projektą. Kai kurios šio statuto nuostatos kelia rimtų abejonių. „Projekte yra naujovių, bet yra ir pavojų bei trūkumų. Pareigūnų netenkina siūlomas socialinių garantijų blokas bei darbo užmokesčio sistema“, - sakė V. Banel.

Pasieniečių kelionės išlaidų kompensavimo didinimas tapo budinčių klausimų, kurio Vidaus reikalų ministerija iki šiol, nesugeba išspręsti. Šiuo metu galiojančios kompensacijos yra tiesiog apgailėtinai menkos. Vidaus reikalų ministerijoje jau daugiau kaip pusantrų metų apie tai kalbama, tačiau nieko nedaroma. Pasak V. Banel, svarbu paminėti, kad tam nereikia kažkokių Seimo ar vyriausybės sprendimų. Užtektų ministerijos pasiryžimo keisti esamą padėtį.

Netenkina ir siūloma pareigūnų rotacija – įsigaliojus tokiai tvarkai tai iš esmės reikštų, kad pareigūnas bet kada gali iš savo tarnybos vietos, būti perkeltas, į kitą vietovę. Tai sukeltų daug problemų ir dėl būsto, ir dėl kelionės išlaidų, ir dėl kitų šeimos narių gyvenamosios vietos, galimai padidintų žmonių socialinę atskirtį.

Pasieniečiai traukiasi iš tarnybos

Pasieniečiai yra ne kartą nukentėję nuo pažeidėjų – užfiksuota nemažai pasipriešinimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų. Pavyzdžiui, vos prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė informacija apie sudegintus vieno pareigūno ir jo žmonos automobilius. Negana to, kad žmonės nukenčia, niekas neskuba jiems kompensuoti padarytos žalos, tyrimai dažnai užtrunka metus – dvejus.

Visas tokių priežasčių kompleksas lemia, kad pastaraisiais metais vis labiau smuko motyvacija dirbti valstybės sienos apsaugos tarnyboje. „Pasieniečiai masiškai traukiasi iš tarnybos. Ir dažnai net ne ten, kur gautų daug geresnius atlyginimus, bet tiesiog į kitas tarnybas, kurs sąlygos geresnės, pavyzdžiui, policiją“, - teigė V. Banel. Jo teigimu, yra buvę net atvejų, kai vadovybė administracinėmis priemonėmis bandė užkirsti kelią pasieniečių išėjimui į kitas tarnybas. „Tai buvo pavieniai atvejai, bet jų buvo. Tikėsimės, daugiau tokių atvejų nepasitaikys“, - sakė pirmininkas.

Sprendžiant visas šias problemas itin svarbus tarnybos ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas, kuris, deja, kol kas nėra toks, kokio galima būtų tikėtis. Kaip pavyzdį V. Banel paminėjo tai, jog VSAT net keliskart buvo siūloma pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus, dalyvauti Europos Sąjungos projektuose dėl socialinės partnerystės stiprinimo, tačiau į tokius pasiūlymus sureaguota nebuvo. Policija, muitinė, pataisos įstaigos jau baigia derėtis dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo, tuo tarpu pasieniečiai derybų dar net nėra pradėję.

Politikų veiksmai kelia pagrįstų abejonių

Nors susirinkime dalyvavę vidaus reikalų ministras Alfonsas Dailis Barakauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas gerų žodžių tarnybai negailėjo, pareigūnai nėra itin patenkinti kai kurių politikų veiksmais. Pasak V. Banel, neretai pastarieji imasi spekuliacijų, prisiskirdami sau nepelnytus teigiamų pokyčių laurus. Tuo tarpu tos sritys, kur verkiant reikia tiek teisinių, tiek realių praktinių pakeitimų dažnai arba apeinamos, arba siūlomi pokyčiai pareigūnų netenkina ir jų padėtį gali netgi pabloginti.

Pavyzdžiui, numatytas pareigūnų „išstatutinimas“. Profesinės sąjungos iš esmės nėra nusiteikusios prieš statutinių pareigūnų skaičiaus mažinimą, tačiau projekte numatyta vykdymo tvarka pažeidžia šiuo metu dirbančių pareigūnų teises. Žmonės, atėję į tarnybą prieš dešimt ir daugiau metų, atėjo kaip statutiniai pareigūnai ir turi teisę tokiais ir pabaigti tarnybą. „Apsaugant pareigūnų lūkesčius pareigūnų „išstatutinimas“ turėtų būti taikomas tik naujai į statutines pareigas priimamų asmenų atžvilgiu“, - bendrą profesinių sąjungų nuomonę šiuo klausimu yra išsakęs NPPSS valdybos narys Vytautas Lamauskas.

Netenkina pareigūnų ir vidaus reikalų ministro siekis perimti pareigūnų pareigybių sąrašo tvirtinimą ir centrinių sistemos vadovų skyrimą vienasmeniškai – apeinant premjerą. Akivaizdu, kad toks sprendimas dar padidintų sistemos politinę priklausomybę. Juk tuomet ministras įgytų teisę atleisti bet kurį pareigūną net neaiškindamas priežasčių – projekte nėra numatyti jokie skyrimo ar atleidimo kriterijai.

„Visa tai rodo, kad nors pasiekėme teigiamų rezultatų, bet trūkumų ir grėsmių yra dar nemažai. Todėl negalima atsipalaiduoti ir nuleisti rankų – to tikrai nebus“, - sakė V. Banel.

Lina Vyšniauskienė