Prieš kelerius metus policijos komisariatuose sudarytose operatyvinėse grupėse dirba, kaip minėta, ne tik tyrėjai, bet ir vyriausieji postiniai. Kaip teigia Šiaulių miesto policijos komisariato vadovas Rimvydas Šlekys, sudarant grupes buvo atsižvelgta į turimas galimybes, paprasčiau tariant, į žmogiškuosius resursus. Kitaip sakant, vyriausieji postiniai į grupes buvo įtraukti ne iš gero gyvenimo.

„Kiekvienoje tokioje operatyvinėje grupėje yra trys žmonės. Kai yra daug įvykių jie gali išsiskirti ir vykti į skirtingas vietas. Žinoma, būna, kad ir visi trys nuvažiuoja bet taip būna retai. Vyriausieji postiniai yra daugiau tokie kaip pagalbininkai, bet jų pareigybės aprašyme yra numatyta, kad jie gali atlikti procesinius veiksmus, atlikti vietos apžiūrą, pildyti dokumentus. Jie tokius pareigybių aprašymus yra pasirašę ir, jei yra tokia būtinybė, dirba“, - sakė R. Šlekys.

Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio pasirašytame rašte, kuris buvo atsiųstas kaip atsakymas į LPPS paklausimą teigiama, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, neturintys įgaliojimų atlikti ikiteisminį tyrimą, privalo išvykti patikrinti informaciją apie galimą nusikalstamą veiką. Tačiau nustatęs galimos nusikalstamos veikos požymius toks pareigūnas privalo apie tai informuoti policijos įstaigos budėtoją arba Operatyvinės grupės vyresnįjį pareigūną, o pastarasis – užtikrinti, kad į įvykio vietą išvyktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Tad klausimas, ar tikrai neturintis reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos pareigūnas gali tinkamai atlikti procesinius veiksmus įvykio vietoje, nors jo pareigybės aprašyme tokia pareiga numatyta? Pasak vieno tokio vyriausiojo postinio, į specialius mokymus jis siųstas nebuvo, jam esą tik prokuroras žodžiu paaiškinęs, kaip elgtis. Tačiau ar to tikrai pakanka? Ir antra – jei C kategorijos pareigūnas atlieka tyrėjo darbą, jam, bent jau teoriškai,turėtų būti tiek pat ir mokama kaip tyrėjui.

Apie tinkamą apmokėjimą niekas net neužsimena. Negana to, vienas LPPS žinomas incidentas rodo, kad vyriausiasis postinis, dirbantis operatyvinėje grupėje, dar ir nukentėjo dėl, kaip teigiama, netinkamai atlikto tyrėjo darbo. beje, verta paminėti, kad policijoje jis dirba palyginus neilgai - ketverius metus ir, nors studijuoja, bet dar nėra baigęs aukštosios mokyklos. Jokiuose mokymuose, kurie būtų susiję su pagrindiniu operatyvinės grupės darbu, jis teigia nebuvęs.

Tiksliau incidentų buvo net du. Vienas įvyko pernai gruodį, kai kitiems grupės dalyviams būnant užimtiems į įvykio vietą dėl mirties fakto nustatymo buvo nusiųstas būtent vyriausiasis postinis. Vienas. Pastarasis vienas vykti nenorėjo ir, kaip tvirtinama, „atsikalbinėjo“, nors vėliau ir išvyko. Po to už tokį elgesį – „netinkamą bendravimą“ – jis buvo svarstytas etikos komisijoje.

Kitas incidentas įvyko jau šiemet, metų pradžioje. Tuomet postiniui, kurio pavardės sąmoningai neminime, teko vykti į rimtą avariją. Tiesa, ten kartu buvo ir vadovavo vyresnysis pareigūnas. Vėliau jis buvo apkaltintas neva netinkamai surinko įrodymus, be to, iš įvykio vietos esą dingo kažkokie pinigai, kurių postinis, jo žodžiais tariant, net nematė, nes automobilio bagažinė, kur jie esą gulėjo, buvo sulankstyta ir jos nebuvo įmanoma atidaryti.

Šiuo metu pareigūnui gresia neeilinė atestacija. Policijos įstaigos vadovas, paklaustas, ar tikrai ji įvyks, atsakė, kad kol kas nematęs patikrinimo išvadų, tad dar nieko konkretaus pasakyti negali. Vyresniajam pareigūnui pareikštas papeikimas.

Akivaizdu viena, dėl užgriuvusių nemalonumu kaltas, ko gero, ne pats pareigūnas, o tas faktas, kad jis dirbo reikalaujamą darbą būdamas tinkamai tam neparengtas.

Policijos departamento Personalo valdybos vadovas Tomas Bikmanas sakė, kad operatyvinės grupės ir buvo sudarytos siekiant kad į įvykių vietas išvyktų kvalifikuoti, galintys tinkamai surinkti įrodymus ir atlikti kitus procesinius veiksmus darbuotojai. „Anksčiau vykdavo ir apylinkių inspektoriai, ir ekonominės policijos pareigūnai. Jau nekalbant apie kvalifikaciją buvo iškreipiama darbo laiko apskaita, nes šie pareigūnai turėjo dirbti normalią darbo savaitę. Tuo tarpu operatyvinės grupės dirba pamaininį darbą. Nežinau konkrečių situacijų dėl vyriausiųjų postinių, bet sutinku su tuo, kad siųsti į vietas neturintį tinkamos kvalifikacijos pareigūną tikrai negalima“, - sakė T. Bikmanas.

Roma Katinienė, LPPS pirmininkė:

„Mano nuomone, šioje situacijoje reikėtų bausti ne eilinį pareigūną , o jo vadovus. Ne pinigų stygius ir finansavimas lemia netinkamą darbo organizavimą, o vadovų neišmanymas, arogancija ir atsakomybės stoka. Kaip galima vyriausiajam postiniui į pareigybės aprašymą įtraukti ikiteisminio tyrimo atlikimo funkciją ir pavesti atlikti  ikiteisminio tyrimo veiksmus? Suprantama, vadovui tai labai patogu: prirašyti pagal pareigybes nepriklausančių įvairių funkcijų ir po to , kai įvyksta koks nors precedentinis įvykis, pareikalauti iš paprastų eilinių pareigūnų atsakomybės ir dar juos nubausti.  LPPS nuomone, šiuo atveju atsakomybę turi prisiimti Šiaulių AVPK vadovai, kurie atsakingi už pareigybės aprašymus, tarnybinius mokymus ir  pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, taip pat ir dėl Kelių policijos biuro ir operatyvinės grupės pareigūnų veiksmų, atliekant įvykio vietos apžiūrą, kurie nebuvo tarpusavyje suderinti ne dėl pareigūnų kaltės, o dėl pačios įstaigos neteisėtų veiksmų, priimant aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujantį Aprašą, kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas sukėlė funkcijų tarp policijos patrulių ir operatyvinės grupės pareigūnų pasiskirstyme.“

LPPS informacija