Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-556

2013 m. d. Nr.

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 14 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

Pritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-556 (toliau – Įstatymo projektas) teisinio reglamentavimo tikslui, tačiau nepritarti teisinio reglamentavimo priemonėms dėl šių priežasčių:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai nustatytas skirtingas reglamentavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes, pirmiausia į asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumus (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekte nustatomas teisinis reglamentavimas, kai siūloma nustatyti didesnes valstybines pensijas pareigūnams, paliekant nepakeistą valstybinių pensijų dydį kariams, galimai prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 29 straipsnyje. Pagal minėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktą lygiateisiškumo principo aiškinimą skirtingas valstybinių pensijų dydis pareigūnams ir kariams galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu būtų pagrįstas konkrečiais jų teisinės padėties skirtumais. Iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto akivaizdu, kad Įstatymo projekte siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą paskatino ne pareigūnų ir karių statuso skirtumai, o siekis išlaikyti tarnyboje didelę patirtį turinčius pareigūnus.

2. Jei Įstatymo projektas būtų priimtas, jo nuostatoms įgyvendinti 2014 metais reikės papildomų 11,3 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. 2014 m. sausio 1 d. nustojus galioti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820) valstybinėms pensijoms atkurti papildomai reikės apie 56 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Be to, Konstituciniam Teismui pripažinus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (kiek joje nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų) prieštaraujančia Konstitucijai, papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis sumažintoms pensijoms kompensuoti sudaro 33,4 mln. litų. Iš viso papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinėms pensijoms mokėti 2014 metais sudaro apie 100,7 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) nuostatas, kad vidutiniu laikotarpiu turi būti siekiama perteklinio arba artimo subalansuotam valdžios sektoriaus (o tai riboja valstybės biudžeto didinimą), pirmiausia turi būti vykdomi įsipareigojimai atkurti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų atlyginimų, valstybinių pensijų, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimą. Taigi valstybei prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų nėra galimybių, ir teisės aktų keitimas, susijęs su pareigūnų pensijų didinimu, galėtų būti svarstomas tik įvykdžius įsipareigojimus dėl minėtų atlyginimų, valstybės pensijų ir kompensacijų mokėjimo.

Ministras Pirmininkas

Vidaus reikalų ministras