Juozapas sugebėjo tai padaryti – patikėti ir nenužudyti dar negimusios vilties. Marijai ir Juozapui atėjus į Betliejų jų laukė toli gražu ne šventė ir dovanos. „Mums atrodo gražu ta prakartėlė, romantiška. Bet iš tiesų tai paprasčiausias tvartas, jų niekur daugiau neįleido. Marijai tokiomis sąlygomis teko gimdyti. Ir pats didžiausias Kalėdų stebuklas yra tai, kad jiems abiem nenusviro rankos. To mes visi turėtume mokytis. Jei žengsime žingsnį vieną po kito, tai ir padarysime, sugebėsime padaryti tai, ką mes įstengiame“, – sakė A. Toliatas.
Yra toks pasakymas: dirbkite taip, lyg viskas priklausytų nuo jūsų, o melskitės taip, lyg viskas priklausytų nuo Dievo. O palaikančių, padrąsinančių, kad rankos nenusvirtų, visada atsiras. Prisiminkime kad ir tai, kad Marijos su Juozapu su vaikelio gimimu atėjo pasveikinti ir paremti išminčiai, kurie su judėjų tikėjimu neturėjo nieko bendro. Ir kiekvieno mūsų kelyje visuomet tokių atsiras.
„Aš visuomet sakau: mišios prasideda tada, kai jos baigiasi. Juk mišios svarbios ne tuo, kad išklausei jas ir išėjęs viską užmiršai iki kitų mišių. Ne, svarbiausia, kaip tu gyveni po jų. Taip yra ir su Kalėdomis. Linkiu visiems tą prisiminti ir taip gyventi: nebijoti iššūkių, pokyčių, nenusvarinti rankų ir eiti į priekį“, – kalėdinį sveikinimą visiems mums perdavė kunigas A. Toliatas.
NPPSS
