I skyrius.

UGNIAGESIŲ GELBĖTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS

ĮSTATAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – Sąjunga) yra profesiniu principu veikianti savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, vienijanti: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojus; kitus priešgaisrinių tarnybų darbuotojus, dirbančius priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose ar ugniagesių komandose, įmonėse ar punktuose, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantus. Sąjungos nariais gali būti buvę minėtų įstaigų darbuotojai atleisti ne neigiamais motyvais ir darbuotojai, kurie atleisti neigiamais motyvais, tačiau neigiamų motyvų taikymo laikotarpis pasibaigęs. Veiklos laikotarpis yra neribotas.

2 straipsnis.

Sąjunga atstovauja Sąjungos narius bei sudariusias su ja atitinkamas sutartis profsąjungines organizacijas teismuose ir kitose institucijose, gina jų darbo, ekonomines, socialines teises bei su jomis susijusius interesus.

Sąjungos veiklos sritis yra valstybės tarnautojų/tarnautojo, pareigūnų/pareigūno ir kitų darbuotojų profesinių darbo, ekonominių, socialinių teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas individualiuose bei kolektyviniuose darbo santykiuose, teisinių paslaugų savo nariams/nariui teikimas (galimas solidarumo principo taikymas).

3 straipsnis.

Sąjunga veikia, laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, profesinių sąjungų bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais. Pripažįsta Tarptautinės Laisvųjų Profesinių Sąjungų Konfederacijos konstituciją, vadovaujasi ITO „Visuotine žmogaus teisių deklaracija“.

II skyrius.

SĄJUNGOS TIKSLAI

4 straipsnis.

Sąjungos tikslai:

1. konsoliduoti ir vienyti Sąjungos narius;
2. reikalauti ir praktine veikla siekti, kad Sąjungos nariai/narys, įstatymų numatyta tvarka,

galėtų atstatyti, įteisinti ir tenkinti darbo, ekonominius, socialinius ir kultūrinius interesus;

• siekti plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą;
• koordinuoti Sąjungos narių veiksmus, kai siekiama pažeisti narių ar nario teises bei laisves;
• reikalauti ir kontroliuoti, kad būtų užtikrintas žmonių užimtumas, poilsis, socialinės garantijos, sudarytos sveikos ir saugios jų veiklos sąlygos;
• siekti, kad Sąjungos atstovai nustatyta tvarka galėtų dalyvauti Sąjungos valdymo organų veikloje;
• remti akcijas ir priemones, ginančias demokratiją, laisvę bei darbo, socialines ir ekonomines teises, jeigu joms pritaria.
  • skyrius.

SĄJUNGOS STRUKTŪRA

5 straipsnis.

Sąjungos veiklai vadovaujantys organai:

1. Suvažiavimas;
   1. Sąjungos valdyba;

• Sąjungos pirmininkas;
  • Sąjungos valdybos pirmininkas;
  • Kontrolės komisija.
  • skyrius.

SĄJUNGOS NARYSTĖ

6 straipsnis.

Sąjungos nariais gali būti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai; kiti priešgaisrinių tarnybų darbuotojai, dirbantys priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose ar ugniagesių komandose, įmonėse ar punktuose. Sąjungos nariais gali būti buvę minėtų įstaigų darbuotojai.

Sąjungos nariais negali būti darbdavio įgaliotieji atstovai (įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, teritorinių valdybų vadovai, įgalioti priimti sprendimą dėl asmens priėmimo į vidaus tarnybą ir/ar atleidimo). Kiti darbdavio įgaliotieji atstovai (struktūrinių padalinių vadovai) gali būti Sąjungos nariais ir naudotis nario teisėmis, išskyrus teisę būti Sąjungos veiklai vadovaujančio organo nariu.

7 straipsnis.

Į Sąjungos narius priimama darbuotojui pateikus raštišką prašymą Sąjungos pirmininkui ar bet kuriam valdybos nariui. Valdyba gali motyvuotai atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą priimti į Sąjungos narius:

1. jei pretendentas veikia prieš UGPS;
   1. savo veiksmais diskredituoja UGPS ir jos narius/narį; Valdybos nutarimu narys gali būti pašalintas iš Sąjungos:
      1. jei narys veikia prieš UGPS;
      1. savo veiksmais diskredituoja UGPS ar jos narius/narį;
      1. narys sistemingai pažeidžia UGPS įstatų normas;
      1. narys buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu ir nesustabdė narystės, neatsistatydino iš Sąjungos vadovavimo organo ar neišstojo iš profesinės sąjungos, kai nariu būti negali.

8 straipsnis.

Sąjungos narys turi teisę išstoti iš Sąjungos. Pareiškimai dėl išstojimo tenkinami nuo pateikimo momento šių įstatų analogiška 7 straipsnio tvarka. Išimtį sudaro Sąjungos nariai, kurie eina renkamąsias pareigas Sąjungos organuose ar turi protokoliškai fiksuotą pavedimą, pareiškimai. Šiais atvejais pareiškimai tenkinami Sąjungos nariui pilnai atsiskaičius už einamas pareigas ar vykdytus pavedimus, šį Sąjungos narį į atitinkamas pareigas išrinkusio ar pavedimą davusio Sąjungos organo sprendimu.

• skyrius.

SĄJUNGOS NARIO TEISĖS IR PAREIGOS

9 straipsnis.

Sąjungos nariai turi teisę:

1. kreiptis su darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais ir pasiūlymais į Sąjungos organus ir gauti iš jų išsamius atsakymus;
2. įstatų nustatyta tvarka rinkti ir būti renkamam į Sąjungos organus ir dalyvauti jų veikloje (išskyrus išimtį, numatytą 6 ir 15 straipsnyje);
3. teikti siūlymus dėl Sąjungos nario teisių gynimo tobulinimo;
4. gauti informaciją apie Sąjungos veiklą;
5. naudotis Sąjungos teikiamomis lengvatomis;
6. naudotis Sąjungos teikiamomis galimybėmis kelti savo profesinę kvalifikaciją;
7. nutraukti narystę Sąjungoje;
8. būti skatinamas Sąjungos nustatyta tvarka.

10 straipsnis.

Sąjungos nario įsipareigojimai:

1. mokėti Sąjungos nustatytą nario mokestį. Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai atleidžiami nuo nario mokesčio mokėjimo iki priėmimo į vidaus tarnybą dienos;
2. laikytis Įstatų, vykdyti Suvažiavimo ir Valdybos teisėtus sprendimus;
3. vengti interesų konflikto ir sustabdyti narystę Sąjungos veiklai vadovaujančiame organe, jei vykdydamas pareigas laikinai buvo paskirtas įgaliotu darbdavio atstovu (laikino paskyrimo laikotarpiui);
4. vengti interesų konflikto ir atsistatydinti iš Sąjungos veiklai vadovaujančio organo narių, jei vykdydamas tarnybines pareigas buvo paskirtas įgaliotuoju darbdavio atstovu;
5. informuoti Sąjungos Pirmininką ar Valdybą apie tai, kad vykdant tarnybines pareigas kilo interesų konfliktas dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje ir imtis priemonių interesų konfliktui pašalinti.
6. Nepriklausyti/nebūti kitos profesinės sąjungos nariu.
   1. skyrius.

SUVAŽIAVIMAS

11 straipsnis.

Aukščiausias Sąjungos organas yra Suvažiavimas. Suvažiavimas šaukiamas kartą per 1 metus.

Suvažiavimą kviečia ir atstovavimo normas nustato Sąjungos Valdyba.

Suvažiavimas laikomas teisėtu jei jame dalyvavo daugiau kaip pusė delegatų.

Nesusirinkus delegatų skaičiui Suvažiavimas laikomas neįvykusiu ir vėl šaukiamas po 14 dienų. Tuomet jis laikomas teisėtu, nepriklausomai nuo dalyvaujančių delegatų skaičiaus.

Neeilinį suvažiavimą gali sušaukti daugiau negu 1/2 valdybos narių arba 1/3 narių.

12 straipsnis.

Sąjungos Valdyba ne vėliau kaip prieš mėnesį praneša nariams apie Suvažiavimą, atstovavimo normas ir darbotvarkę.

13 straipsnis.

Sąjungos Suvažiavimas svarsto:

1. ataskaitas apie Sąjungos valdybos veiklą ir finansus;
2. Sąjungos veiklos programas;
3. įstatus;
4. nario mokesčio dydžio nustatymą;
5. Sąjungos likvidavimą ir turto panaudojimą;
6. renka Sąjungos pirmininką ir valdybos pirmininką, valdybą, kontrolės komisiją.
7. nustato Sąjungos pirmininko ir valdybos pirmininko darbo užmokestį, remiantis Sąjungos valdybos teikimu.

14 straipsnis.

Suvažiavimo sprendimai yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė Suvažiavime dalyvavusių delegatų.

• skyrius.

SĄJUNGOS VALDYBA

15 straipsnis.

Valdybos narių skaičių ir kvotas 4 metų laikotarpiui nustato Suvažiavimas. Atsilaisvinusias valdybos narių vietas užima Suvažiavime išrinkti pakaitiniai valdybos nariai valdybos kadencijos laikotarpiui .

Valdybos nariais gali tapti Sąjungos nariai, kurių narystė organizacijoje tęsiasi ilgiau nei 2 metus. Sąjungos nariams, einantiems darbdavio įgalioto atstovo pareigas draudžiama būti Valdybos nariais nuo jų paskyrimo eiti darbdavio įgaliotojo atstovo pareigas ir 2 metus po atleidimo iš darbdavio įgaliotojo atstovo pareigų UGPS nariai, kurie turėjo kitų profesinių sąjungų renkamojo organo nario statusą, kandidatuoti į Sąjungos pirmininko, valdybos pirmininko,

valdybos narius bei kitus Sąjungos renkamuosius organus gali tik kai jų narystė UGPS ilgesnė nei 4 metai.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, ji vadovauja Sąjungos veiklai tarp Suvažiavimų, vykdo Suvažiavimų nutarimus. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius ir yra teisėti jei juose dalyvauja daugiau nei pusė valdybos narių. Posėdžiai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, naudojant informacines technologines priemones, apie posėdį informuojant visus Valdybos narius. Posėdžiai protokoluojami ir pasirašomi pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio.

Sprendimai laikomi priimtais ir teisėtais, jeigu už juos balsavo daugiau nei pusė dalyvaujančių posėdyje valdybos narių.

16 straipsnis.

Neeilinius posėdžius kviečia Pirmininkas arba ne mažiau kaip trečdalis valdybos narių.

Esant lygiam balsų skaičiui, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo Valdybos pirmininkas.

17 straipsnis.

Sąjungos valdybos priimti sprendimai yra privalomi visiems Sąjungos nariams.

18 straipsnis.

Sąjungos Valdyba savo veikloje:

1. tvirtina biudžetą;
2. tvirtina darbo reglamentus;
3. skiria ar renka Sąjungos finansininką;
4. nustato darbo užmokestį ir etatus;
5. organizuoja narių švietimą, kvalifikacijos kėlimą;
6. užsiima reklamine leidybine veikla;
7. kontroliuoja ir reikalauja, kad darbdaviai laikytųsi nurodytų susitarimų;
8. teikia teisinę pagalbą Sąjungos nariams santykiuose, susijusiuose su darbu;
9. priima sprendimą dėl Sąjungos skyrių steigimo, rengia ir tvirtina Sąjungos skyriaus nuostatus;
10. nustato dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką.
11. atskirais atvejais nagrinėja ir priima sprendimus kandidatų stojančių į UGPS narius prašymų tenkinimą/netenkinimą.
12. išimtinais (atskirais) atvejais nagrinėja ir priima sprendimus dėl UGPS narių/nario šalinimo iš UGPS narių, bei šalinimo fakto viešinimo, ir/ar teisinės pagalbos suspendavimo

kažkuriam laikotarpiui.

• skyrius.

SĄJUNGOS PIRMININKAS

19 straipsnis.

Sąjungos Pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, renkamas Suvažiavime 4 metų laikotarpiui. Sąjungos pirmininkui taikomi tokie patys reikalavimai ir apribojimai, kaip ir Sąjungos Valdybos nariams.

Pirmininką renka Suvažiavimas. Pirmininkas laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau kaip 1/2 delegatų, dalyvaujančių teisėtame susirinkime. Jeigu pirmajame balsavimo rate nei vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų. Išrinktuoju laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai balsų.

Sąjungos Pirmininkas gali būti atšauktas iš pareigų anksčiau laiko, jei to reikalauja ne mažiau 2/3 valdybos narių arba 2/3 narių. Tokiu atveju šaukiamas neeilinis Suvažiavimas.

20           straipsnis.

1. Sąjungos Pirmininkas:
   1. atstovauja Sąjungą be atskiro įgaliojimo santykiuose su visų lygių valstybės institucijomis, darbdaviais, jų organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ar jų susivienijimais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir judėjimais Lietuvos Respublikoje bei užsienyje;
   1. Sąjungos vardu sudaro sandorius su fiziniais ar juridiniais asmenimis arba įgalioja

tai padaryti kitus asmenis;

1. Sąjungos vardu pasirašo susitarimus (aktus, memorandumus) dėl stojimo į profesines sąjungas (jų junginius), kitas nevyriausybines organizacijas bei Įstatuose nustatyta tvarka teikia jas tvirtinti Valdybai;
   1. organizuoja Sąjungos narių apskaitos tvarkymą;
   1. Įstatuose nustatyta tvarka šaukia Suvažiavimus;
   1. organizuoja Sąjungos strateginio plano rengimą;
   1. organizuoja Sąjungos narių lyderystės ugdymą;
   1. organizuoja Sąjungos vidinę ir išorinę komunikaciją;
   1. siekdamas Sąjungos tikslų, formuoja Sąjungos politiką;
   1. vykdo kitas funkcijas, išskyrus tas, kurios imperatyviai priskirtos kitų Sąjungos valdymo organų, komisijų ar atstovų kompetencijai.
2. Sąjungos Pirmininkas pagal pareigas yra ir Valdybos narys;
3. Nesant Pirmininko, jo funkcijas atlieka Valdybos pirmininkas arba kitas Valdybos deleguotas Valdybos narys.
4. Pirmininko įgaliojimai nutrūksta:
   1. Pirmininkui atsistatydinus.
   1. Kai pasibaigia pirmininko kadencija.
   1. Pirmininką atstatydinus Sąjungos Suvažiavime.
   1. Pirmininką nušalinus nuo pareigų Įstatuose nustatyta tvarka, iki bus sušauktas Delegatų Suvažiavimas;
   1. Pirmininkui mirus.
   1. Tokiu atveju Pirmininko pareigas iki neeilinio arba eilinio narių Suvažiavimo eina

Valdybos pirmininkas.

21 straipsnis.

Nepasitikėjimas Pirmininku

1. Nepasitikėjimą Pirmininku gali inicijuoti daugiau negu 1/3 Sąjungos narių balsų dauguma arba daugiau negu Valdyba 1/2 balsų dauguma posėdyje dalyvaujant visiems Valdybos nariams.
2. Sprendimas dėl nepasitikėjimo Pirmininku, kai nepasitikėjimą pareiškia Valdyba, turi būti įformintas nutarimu. Pirmininkas, gavęs tokį nutarimą, per 30 dienų privalo sušaukti Valdybos posėdį ir pateikti ataskaitą dėl nutarime pareikšto nepasitikėjimo. Jei per šiame punkte nustatytą laikotarpį Pirmininkas nesušaukia Valdybos posėdžio, į tokį posėdį Valdyba renkasi savarankiškai ne vėliau, kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai pasibaigia šiame punkte nustatytas terminas Valdybos posėdžiui sušaukti.
3. Jei Valdyba nepatvirtina Pirmininko ataskaitos, arba jei Pirmininkas nesušaukia per šio straipsnio 2 punkte nurodytą terminą Valdybos posėdžio, Valdyba balsuoja dėl Pirmininko įgaliojimų sustabdymo. Nutarimą dėl Pirmininko įgaliojimų sustabdymo priima Valdyba, Pirmininko įgaliojimai sustabdomi, jei už tokį sprendimą slaptu balsavimu balsuoja daugiau negu 1/2 balsų visų Valdybos narių.
4. Profesinės sąjungos narių prašymą inicijuoti nepasitikėjimą Pirmininku svarsto Valdyba šio straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka. Tokiu atveju Pirmininko įgaliojimai sustabdomi, jei už tokį nutarimą balsuoja daugiau negu 1/2 balsų Valdybos narių.
5. Priėmus sprendimą sustabdyti Pirmininko įgaliojimus, jo funkcijas atlieka Valdybos pirmininkas. Valdybos nutarime sustabdyti Pirmininko įgaliojimus turi būti nustatyta Suvažiavimo diena. Neeilinis suvažiavimas šaukiamas ne vėliau, kaip per 60 dienų nuo sprendimo sustabdyti Pirmininko įgaliojimus priėmimo dienos.
6. Jei sustabdomi Pirmininko ir Valdybos įgaliojimai, Pirmininko funkcija atlieka Kontrolės komisijos pirmininkas, o Kontrolės komisijos nariai atlieka Valdybos funkcijas. Kontrolės

komisijos pirmininkas perėmęs vadovavimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo įgaliojimų atlikti Pirmininko funkcijas atsiradimo privalo sušaukti Suvažiavimą, kuriame Įstatų nustatyta tvarka išrenkami Sąjungos valdymo organai.

• Tuo atveju, jei sustabdomi tik Valdybos įgaliojimai, sprendimą dėl neeilinio Delegatų suvažiavimo priima Pirmininkas.

22 straipsnis.

1. Valdybos pirmininkas:
   1. organizuoja Valdybos posėdžius ir jiems vadovauja;
   1. užtikrina kolektyvinių sutarčių įgyvendinimą;
   1. reprezentuoja Sąjungą renginiuose;
   1. organizuoja įvairaus pobūdžio akcijas ar renginius Sąjungos nariams;

1.6 organizuoja agitacinį darbą Sąjungos narystei didinti;

1. nesant Pirmininko atlieka jo funkcijas;
   1. pagal kompetenciją priima sprendimus dėl Sąjungos atstovų delegavimo į UGPS ar kitose įstaigose veikiančius komitetus, komisijas ar kitas darbo grupes;
   1. koordinuoja Valdybos nariams priskirtas veiklas;
   1. Valdybos vardu pasirašo priimtus nutarimus.
2. Valdybos pirmininkas renkamas Suvažiavime iš Sąjungos valdybos narių, paprastąja balsų dauguma 4 metų laikotarpiui. Atsilaisvinusią valdybos pirmininko vietą užima Suvažiavime antrą vietą užėmęs kandidatas.
3. Valdybos pirmininkas nušalinamas arba atstatydinamas ta pačia tvarka kaip ir Pirmininkas.
4. skyrius

KOMITETAI IR KOMISIJOS

23 straipsnis.

Komitetai ir komisijos steigiami Sąjungos konkrečioms veiklos sritims koordinuoti valdybos sprendimu. Komitetui vadovauja pirmininkas, kurį renka į pareigas ir atleidžia iš jų komiteto nariai.

Komitetai ir komisijos nuo išrinkimo momento įgyja Sąjungos atstovaujamojo (renkamojo) organo statusą.

• skyrius.

KONTROLĖS KOMISIJA

24 straipsnis.

Kontrolės komisija

1. Kontrolės komisija vykdo Sąjungos finansinę kontrolę, taip pat kontroliuoja Sąjungos veiklą.
2. Kontrolės komisija susideda iš 5 Sąjungos narių, vienas iš jų pirmojo posėdžio metu išrenkamas komisijos pirmininku. Komisijos nariai renkami Suvažiavime 4 metų laikotarpiui. Atsilaisvinusias kontrolės komisijos narių vietas užima Suvažiavime išrinkti pakaitiniai kontrolės komisijos nariai kontrolės komisijos kadencijos laikotarpiui .
3. Kontrolės komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinami Įstatuose nustatyti veiklos tikslai ir uždaviniai, ar lėšos paskirstomos tikslingai bei ar laikomasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų.
4. Taip pat komisija nagrinėja iš bet kurio Sąjungos atstovo gautą skundą, prašymą ar paklausimą. Išvada (atsakymas) Sąjungos atstovui pateikiama ne vėliau, nei per 30 dienų.
5. Kontrolės komisija yra atskaitinga Suvažiavimui. Išaiškinus grubius pažeidimus, Kontrolės komisija turi teise reikalauti, kad Pirmininkas sušauktų neeilinį Suvažiavimą.
6. Sąjungos veikla tikrinama (įvertinama) ne rečiau kaip kartą per metus.
7. Kontrolės komisijos nariai įgyja renkamojo Sąjungos organo statusą.
8. Kontrolės komisijos darbo nuostatus tvirtina Valdyba.
9. Pirmininkas, Valdybos pirmininkas ar valdybos narys, negali būti Profesinės sąjungos Kontrolės komisijos nariu.

• skyrius.

SKYRIAI

25 straipsnis.

Sąjungos skyriai, filialai (toliau Skyriai) Sąjungos valdybos sprendimu gali būti steigiami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžiose įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose, ugniagesių komandose, įmonėse ar punktuose. Įsteigtas skyrius tampa Sąjungos struktūriniu padaliniu, neturinčiu juridinio asmens teisių, tačiau Sąjunga laikoma veikiančia toje įstaigoje, ugniagesių komandoje, įmonėje ar punkte nuo Skyriaus įsteigimo ir pranešimo apie tai administracijai momento. Skyriaus veikla finansuojama iš Sąjungos biudžeto.

Skyriaus nuostatus tvirtina Sąjungos Valdyba. Skyriaus nuostatuose turi būti numatyta Skyriaus pavadinimas, organizacinė struktūra, valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo (sudarymo) tvarka ir kompetencija, teisės, pareigos, įgaliojimų atsiradimo ir pasibaigimo, darbo organizavimo tvarka.

Skyriaus nuostatai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams ir šiems įstatams.

Skyriui vadovauja Skyriaus pirmininkas, kuris renkamas atitinkamoje įstaigoje, ugniagesių komandoje, įmonėje ar punkte dirbančių Sąjungos narių susirinkime arba jiems balsuojant paštu ar elektroninio ryšio priemonėmis, paprasta balsų dauguma. Prireikus įstaigoje dirbančių Sąjungos narių susirinkime arba jiems balsuojant paštu ar elektroninio ryšio priemonėmis gali būti renkami ir kiti Skyriaus nuostatuose numatyti valdymo organai.

Skyriaus pirmininko atstatydinimą gali inicijuoti Sąjungos Pirmininkas, Valdyba arba Skyriaus susirinkimas. Skyriaus pirmininkas atstatydinamas, jei už tokį sprendimą balsuoja 2/3 visų Skyriaus narių.

Įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose, ugniagesių komandose, įmonėse ar punktuose paprasta juose dirbančių Sąjungos narių balsų dauguma gali būti renkami atstovai. Iki 50 Sąjungos narių atstovauja 1 atstovas ir nuo kiekvienų sekančių 50 narių po 1 atstovą. Atstovų kompetenciją, darbo organizavimo, įgaliojimų atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus ir tvarką nustato Sąjungos Valdyba.

Skyriaus pirmininkas, kiti Skyriaus valdymo organai ir atstovai nuo išrinkimo momento įgyja Sąjungos atstovaujamojo (renkamojo) organo statusą.

• skyrius.

SĄJUNGOS GARBĖS NARIAI

• straipsnis.
• UGPS garbės nario vardas gali būti suteikiamas asmenims už ypatingus nuopelnus ir išskirtinį indėlį UGPS.
• Asmuo UGPS garbės nario statusą įgyja kai tam pritaria UGPS Suvažiavimas, tarp UGPS Suvažiavimų – UGPS valdyba, jei už tokį sprendimą balsuoja visi valdybos nariai
• UGPS garbės narys turi teisę:
  • dalyvauti UGPS valdymo organų posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus UGPS veiklos klausimais;
  • gauti informaciją, susijusią su UGPS veikla ir priimamais sprendimais;
  • gauti UGPS apdovanojimus.
• UGPS garbės narys netenka garbės nario statuso UGPS Suvažiavimo sprendimu, tarp UGPS Suvažiavimų – UGPS valdybos sprendimu:
  • jei jis veikia prieš UGPS;
  • savo veiksmais diskredituoja UGPS ir jos narius/narį;
  • atsisakė garbės nario statuso.

• skyrius.

SĄJUNGOS LĖŠOS IR TURTAS

27 straipsnis.

Sąjungos turtą sudaro kasmėnesinis nario mokestis, pajamos gautos iš ūkinės – komercinės veiklos, fizinių ar juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos, aukos, labdara, parama, kitos teisėtai gautos lėšos bei turtas. Profesinė sąjunga gali turėti ir bet kokį kitą teisėtai gautą ar įgytą turtą. Profesinės sąjungos Pirmininkas ir Valdyba atsako už Profesinės sąjungos lėšų ir turto racionalų panaudojimą.

28 straipsnis.

Sąjungos Valdyba gali skelbti tikslines rinkliavas, patvirtinti jų dydį, terminus ir tikslą.

29 straipsnis.

Sąjungos lėšų panaudojimo tvarką nustato Valdyba. Pirmininkas turi teisę iki 5 MGL per mėnesį profsąjungos tikslams naudoti savarankiškai. Kasmetinės Šv. Florijono dienos proga, UGPS narių skatinimui, valdybos sprendimu, gali būti panaudota ne daugiau kaip 20 procentų sukauptų finansinių lėšų. Pagrindinius principus ir nuostata tikslinių pašalpų ir išmokų mokėjimams priima suvažiavimas.

• skyrius.

SĄJUNGOS TEISINĖ PADĖTIS

30 straipsnis.

Sąjunga yra juridinis asmuo, Sąjungos Pirmininkas ir Valdyba turi teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šiuos įstatus valdyti ir naudoti jai patikėtą turtą ir skirtas lėšas.

31 straipsnis.

Sąjunga yra labdaros ir paramos gavėja bei teikėja.

32 straipsnis.

Sąjunga gali turėti savo atributiką.

• skyrius.

SĄJUNGOS BUVEINĖS KEITIMO TVARKA

33 straipsnis.

Profesinės sąjungos buveinės adresas tvirtinamas valdybos sprendimu ir registruojama juridinių asmenų registre.

• skyrius.

ĮSTATŲ PAKEITIMAI, JŲ ĮSIGALIOJIMAS

34 straipsnis.

Šie įstatai gali būti pakeisti tik Sąjungos Suvažiavime. Su įstatų ar atskirų straipsnių siūlomais pakeitimais Sąjungos nariai turi būti supažindinami ne vėliau kaip prieš mėnesį kviečiant Suvažiavimą. Įstatų pakeitimų svarstymą Sąjungos Suvažiavime gali inicijuoti 1/2 Sąjungos Suvažiavimo delegatų, tokiu atveju netaikomas reikalavimas siūlomus pakeitimus paskelbti iš anksto Sąjungos nariams, tačiau už jų priėmimą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 Sąjungos Suvažiavimo teisėtame posėdyje dalyvaujančių delegatų.

Šie įstatai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos.

XIX skyrius.

SĄJUNGOS LIKVIDAVIMAS, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS SKELBIMAS

35 straipsnis.

Sąjunga likviduojama:

1. Suvažiavimo sprendimu, jei už pasiūlymą balsuoja daugiau kaip 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių delegatų;
2. teismo sprendimu.

Likviduojant Sąjungą sudaroma likvidavimo komisija, nustatomi likvidavimo terminai, inventorizavimo ir turto perdavimo tvarka.