VSPPS ĮSTATAI

VIEŠOJO SAUGUMO PAREIGŪNŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS ĮSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešojo saugumo pareigūnų profesinė sąjunga – suvereni, savarankiška ir savaveiksmė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta organizacija (toliau – Profesinė sąjunga), kurios teisinė forma – profesinė sąjunga ir kuri veikia šakos lygmeniu, vienija fizinius asmenis – pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius ar dirbusius viešojo saugumo srityje veikiančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose (toliau – Įstaigos), taip pat, jeigu jų narystės nedraudžia teisės aktai, pareigūnus rengiančių mokymo įstaigų kursantus ir studentus, ir atstovauja bei gina savo narių profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus.     

2. Oficialus sutrumpintas Profesinės sąjungos pavadinimas yra pirmosios pavadinime esančių žodžių raidės – VSPPS.

3. Profesinė sąjunga veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, Tarptautinių sutarčių, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Įstatų ir juose nustatyta tvarka priimtų sprendimų.

4. Profesinė sąjunga yra socialinis partneris, veikiantis šakiniu principu, darbuotojų atstovas, turintis teisę pasirašyti susitarimus ir kolektyvines sutartis su Vyriausybe, ministerijomis, darbdaviais ir jų organizacijomis.

5. Profesinė sąjunga, nustatyta tvarka įregistravusi Įstatus, įgyja juridinio asmens teises.

6. Profesinė sąjunga gali turėti sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose teisės aktų nustatyta tvarka.     

7. Profesinė sąjunga gali turėti savo vėliavą bei kitą simboliką.

8. Profesinės sąjungos buveinė nustatoma ir keičiama Tarybos nutarimu. Duomenys apie Profesinės sąjungos buveinę teisės aktų nustatyta tvarka registruojami Juridinių asmenų registre.     

9. Profesinės sąjungos veiklos laikotarpis – neribotas.

1. straipsnis. Profesinės sąjungos tikslai

1. Pagrindiniai Profesinės sąjungos tikslai:

1.1. įtvirtinti socialinės kontrolės mechanizmą Įstaigose ir užtikrinti jo funkcionavimą;

1.2. sukurti Įstaigų darbuotojus vienijančią profesinę organizaciją bei koordinuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje jos narių veiklą, skatinti Profesinės sąjungos narių bendradarbiavimą;

1.3. atstovauti Profesinės sąjungos nariams ir ginti jų profesines          , darbo, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus;

1.4. skatinti visuomenės pasitikėjimą Įstaigomis, jų darbuotojų savišvietą, ugdyti jų profesinę kultūrą, propaguoti pagarbą įstatymui ir žmogui;

1.5. užtikrinti darbo (tarnybos) santykių procesų ir su tuo susijusių darbdavio (ar jo įgalioto asmens) sprendimų skaidrumą ir teisėtumą Įstaigose.

2.  straipsnis. Profesinės sąjungos veikla

1. Profesinė sąjungasiekdama savo tikslų:

1.1. atstovauja Profesinės sąjungos nariųinteresus teismuose, arbitražuose, tarnybinių ginčų komisijose, santykiuose su darbdaviu, valstybės valdžios ir valdymo organais, kitose valstybės, tarptautinėse ir nevyriausybinėse organizacijose;

1.2. teikia konsultacijas savo nariams teisės, ekonomikos, Profesinės sąjungos veiklos bei kitais socialiniais klausimais, informuoja juos apie Profesinės sąjungos veiklą;

1.3. inicijuoja kolektyvines derybas, rengia ir pasirašo kolektyvines sutartis ar kitus susitarimus su socialiniais partneriais, bendradarbiauja valstybės institucijų lygyje siekdama Profesinės sąjungos tikslų;

1.4. organizuoja informacines-švietimo kampanijas, seminarus ir kitus renginius teisės, ekonominiais, Profesinės sąjungos veiklos ir kitais socialiniais klausimais;

1.5. teisės aktų nustatyta apimtimi vykdo darbo teisės normų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, stebi bei vertina darbdavio sprendimus, turinčius įtakos Profesinės sąjungos narių profesinėms, darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms bei interesams, ir teisės aktų nustatyta tvarka gauna šiai veiklai reikalingą informaciją;

1.6. palaiko ryšius su Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis, gali būti šių organizacijų nare ir dalyvauti jų veikloje;

1.7. bendradarbiauja su kitais asocijuotais junginiais;

1.8. gali gauti lėšų ir kitokio turto kaip paramą, įstatymų nustatyta tvarka, iš kitų profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų, fondų bei fizinių asmenų;

1.9. gali steigti (būti steigėju) įmones, fondus, užsiimti teisės aktams neprieštaraujančia leidybine, gamybine – ūkine ar kūrybinė veikla;

1.10. esant galimybei teikia Profesinės sąjungos nariams materialinę paramą Tarybos nustatyta tvarka;

1.11. organizuoja Profesinės sąjungos narių poilsį, laisvalaikį;

1.12. organizuoja ir rengia protesto akcijas ir kitus taikius susirinkimus teisės aktų nustatyta tvarka ir laikydamasi statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų;

1.13. naudojasi kitomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme ir kituose teisės aktuose.

3 straipsnis. Profesinės sąjungos lėšos ir turtas 

1. Profesinės sąjungos lėšas sudaro: 

1.1. nario mokestis; 

1.2. tiksliniai įnašai; 

1.3 kitos teisės aktų nedraudžiamos pajamos ir įnašai. 

2. Profesinė sąjunga gali gauti paramą bei kitą teisėtai jai perduodamą turtą iš kitų profesinių sąjungų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, fondų bei fizinių asmenų įstatymų nustatyta tvarka. Profesinė sąjunga taip pat gali teisės aktų nustatyta tvarka teikti paramą ir, jeigu tai leidžia teisės aktai, labdarą     . 

3. Profesinės sąjungos nario mokestis mokamas kas mėnesį. 

4. Profesinės sąjungos nariui pageidaujant mokestį iš jo darbo užmokesčio centralizuotai kiekvieną mėnesį išskaičiuoja darbdavys      ir jį perveda į Profesinės sąjungos einamąją sąskaitą banke.

5 Profesinės sąjungos nario mokestį asmuo Profesinės sąjungos Tarybos nustatyta tvarka gali sumokėti tiesiai į Profesinės sąjungos sąskaitą banke.

6. Profesinės sąjungos lėšos naudojamos Profesinės sąjungos veiklai užtikrinti ir plėtoti, esant galimybei – Profesinės sąjungos narių šalpai ir labdarai. Tarybos motyvuotu sprendimu pašalpa gali būti skiriama Įstaigos pareigūnui, nesančiam Profesinės sąjungos nariu, jeigu toks lėšų panaudojimas neprieštarauja teisės aktams ir Profesinės sąjungos veiklos tikslams.

7. Profesinė sąjunga gali turėti ir bet kokį kitą teisėtai gautą ar įgytą turtą.

8. Profesinės sąjungos Taryba atsako už Profesinės sąjungos lėšų ir turto racionalų paskirstymą ir panaudojimą bei nustato turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, jeigu šie Įstatai nenustato kitaip.

II SKYRIUS

NARYSTĖ PROFESINĖJE SĄJUNGOJE

4 straipsnis. Asmenys, galintys būti Profesinės sąjungos nariais

1. Profesinės sąjungos nariais gali būti:

1.1. Profesinės sąjungos nariai turintys visas teises:

1.1.1. Įstaigų pareigūnai, tarnautojai ir darbuotojai, išskyrus asmenis, kuriems narystę toje Įstaigoje veikiančioje profesinėje sąjungoje draudžia įstatymai;

1.2. kiti Profesinės sąjungos nariai, kurių balsavimo teisės tam tikrais klausimais ribojamos įstatymų     :

1.2.1.  Įstaigų pareigūnai, tarnautojai ir darbuotojai išleisti į pensiją, taip pat atleisti iš Įstaigų, jei jų atleidimas nesusijęs su neigiamais motyvais – paliekant sprendimo priėmimą Tarybai;

     1.2.2.  asmenys, su kuriais darbo (tarnybos) santykiai nutrūko, išsaugo Profesinės sąjungos nario statusą, jei sprendimas atleisti juos iš užimamų pareigų įstatymų nustatyta tvarka yra ginčijamas;

     1.2.3. Pareigūnus rengiančių mokymo įstaigų kursantai ir      studentai, jeigu jų narystės Profesinėje sąjungoje nedraudžia jų statusą reglamentuojantys teisės aktai;

5 straipsnis. Priėmimas į Profesinę sąjungą

1. Asmenys į Profesinę sąjungą priimami Tarybos sprendimu arba Tarybos nustatyta tvarka jos įgalioto asmens sprendimu.

2. Asmuo, pageidaujantis įstoti Profesinę sąjungą Įstaigoje veikiančios Profesinės sąjungos atstovui (jei jo nėra Profesinės sąjungos Tarybai) pateikia:

2.1. nustatytos formos užpildytą ir pasirašytą prašymą;

2.2. fotonuotrauką dokumentams (jei pageidauja gauti nario pažymėjimą).

3. Prašymą priimti į Profesinę sąjungą asmuo gali pateikti į Profesinės sąjungos buveinėje      elektroninėmis priemonėmis Profesinės sąjungos viešai nurodytu kontaktiniu adresu, jeigu galima patikimai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę.     

4. Asmens prašymas priimti į Profesinę sąjungą turi būti išnagrinėtas per protingą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per mėnesį.

5. Asmeniui, tapusiam Profesinės sąjungos nariu, išreiškus pageidavimą išduodamas nario dokumentas (pažymėjimas).

6 straipsnis. Narystės Profesinėje sąjungoje sustabdymas ir nutraukimas

1. Narystė Profesinėje sąjungoje nutrūksta kai:

1.1. asmuo pašalinamas iš Profesinės sąjungos;

1.2. Profesinei sąjungai nutraukus veiklą;

1.3. asmeniui mirus;

1.4. nutrūkus asmens darbo (tarnybos) santykiams su Įstaiga ir asmeniui pagal įstatymus bei šiuos Įstatus neturint teisės išsaugoti Profesinės sąjungos nario statuso     ;

1.5. pareiškus norą nutraukti narystę Profesinėje sąjungoje;

1.6. tris mėnesius nemokant nario mokesčio, jei dėl to jis buvo įspėtas ir per įspėjime nustatytą protingą terminą įsiskolinimo nepadengė.

2. Asmens, pareiškusio norą nutraukti narystę Profesinėje sąjungoje, narystė nutraukiama ne vėliau, kaip per dešimt dienų nuo prašymo Tarybai pateikimo dienos.

3. Narystė Profesinėje sąjungoje sustabdoma laikotarpiui, per kurį asmuo pagal darbdavio įgaliojimus atstovauja jį santykiuose su darbuotojais ar vykdo darbdavio funkcijas, jeigu pagal teisės aktus tokios funkcijos nesuderinamos su naryste Profesinėje sąjungoje.

4. Narystė Profesinėje sąjungoje nenutrūksta, jei Profesinės sąjungos narys atleidžiamas iš darbo dėl jo išrinkimo į renkamuosius Profesinės sąjungos organus renkamųjų pareigų laikotarpiu.

5. Asmenims, išstojusiems ar pašalintiems iš Profesinės sąjungos, taip pat tiems asmenims, kurių narystė sustabdoma, jų sumokėtas nario mokestis negrąžinamas.

6. Jei yra pagrįstų duomenų, kad Profesinės sąjungos narys savo veiksmais gali padaryti didelės žalos Profesinei sąjungai, Tarybos motyvuotu sprendimu jo narystė gali būti laikinai sustabdyta ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, išskyrus atvejį, kai dėl objektyvių priežasčių tyrimas per šį terminą negali būti baigtas. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl narystės nariui turi būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus.

8 straipsnis. Pašalinimas iš profesinės sąjungos

1. Asmuo, Tarybos sprendimu gali būti pašalinamas iš Profesinės sąjungos esant bent vienai iš šių sąlygų:

1.1. šiurkščiai arba pakartotinai      pažeidžia Įstatus;

1.2. įvykdo veiksmus iš esmės prieštaraujančius Profesinės sąjungos tikslams ir (arba) kolegialių organų sprendimams;

1.3. savo veiksmais padaro didelės žalos Profesinei sąjungai;

1.4. tris mėnesius nemoka nario mokesčio ir jis buvo dėl to įspėtas.

1.5. savo sąmoningais veiksmais kenkia Profesinės sąjungos interesams arba ją kompromituoja     .

2. Sprendimą pašalinti asmenį iš Profesinės sąjungos priima Taryba:

3. Tarybos sprendimas pašalinti asmenį iš Profesinės sąjungos per vieną mėnesį gali būti apskųstas Etikos komisijai, o įstatymų nustatytais atvejais – teismui. Skundo pateikimas savaime nesustabdo sprendimo galiojimo, tačiau Etikos komisija gali rekomenduoti Tarybai sprendimo vykdymą sustabdyti iki skundo išnagrinėjimo     .

4. Prieš priimant sprendimą dėl nario pašalinimo, narys turi būti raštu informuotas apie jam nurodomus pažeidimus ir jam turi būti suteikta protinga galimybė pateikti paaiškinimus. Sprendimas turi būti motyvuotas ir pateikiamas nariui raštu arba elektroninėmis priemonėmis     .

5. Jeigu pašalinimo klausimas keliamas dėl Pirmininko, renkamo Tarybos nario, Kontrolės komisijos ar Etikos komisijos nario, pirmiausia sprendžiamas jo atšaukimo arba įgaliojimų sustabdymo klausimas šiuose Įstatuose nustatyta tvarka     .

9 straipsnis Profesinę sąjungos nario teisės

1. Profesinės sąjungos narys turi teisę:

1.1. neatlygintinai gauti konsultacijas darbo, ekonominiais, socialiniais klausimais tiek, kiek tai susiję su jo darbo (tarnybos) santykiais;

1.2. rinkti ir būti išrinktam į visus Profesinės sąjungos renkamus organus, jeigu pagal įstatymus ir šiuos Įstatus jis turi atitinkamą balsavimo ir rinkimų teisę     ;

1.3. stebėti Profesinės sąjungos valdymo organų posėdžius, išskyrus uždarus posėdžius ar jų dalis, kai tai būtina siekiant apsaugoti asmens duomenis, konfidencialią informaciją ar teisėtus Profesinės sąjungos interesus, kreiptis į visų lygių Profesinės sąjungos renkamuosius organus, gauti iš jų informaciją ir viešai vertinti jų veiklą;

1.4. gauti informaciją apie Profesinės sąjungos sprendimus, veiklą, turto panaudojimą šiuose Įstatuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų;

1.5. teikti pasiūlymus Profesinės sąjungos veiklos ir plėtros klausimais;

1.6. dalyvauti Profesinės sąjungos organizuojamuose renginiuose;

1.7. naudotis kitomis teisėmis ir garantijomis, paslaugomis teikiamomis asmenims, esantiems Profesinės sąjungos nariais;

1.8. nutraukti narystę Profesinėje sąjungoje.

10 straipsnis. Profesinę sąjungos nario pareigos

1. Profesinės sąjungos narys privalo:

1.1. laikytis šių Įstatų ir vykdyti Profesinės sąjungos organų teisėtus, pagal jų kompetenciją priimtus sprendimus     ;

1.2. nustatyta tvarka ir terminais mokėti nario mokestį     ;

1.3. informuoti Profesinę sąjungą apie jos veiklai reikšmingų savo kontaktinių duomenų pasikeitimą     ;

1.4. laikytis Profesinės sąjungos veikloje taikomų etikos principų, nepiktnaudžiauti naryste ir sąmoningai nekenkti Profesinės sąjungos interesams     ;

1.5. pagal galimybes dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje     ;

2. Išimtinais atvejais, narys jo rašytiniu, motyvuotu prašymu gali būti atleistas nuo dalies ar viso nario mokesčio tam tikrą laikotarpį.

11 straipsnis. Profesinės sąjungos garbės nariai

1. Profesinės sąjungos garbės nariais gali būti fiziniai asmenys savo veiksmais nusipelnę socialinės partnerystės įtvirtinimui ir plėtrai Vidaus reikalų įstaigose.

2. Fizinis asmuo Profesinės sąjungos garbės nario statusą įgyja Delegatų suvažiavimo sprendimu.

3. Garbės nario statusas savaime nesuteikia Profesinės sąjungos nario balsavimo, rinkimų ar kitų teisių, išskyrus šiame straipsnyje aiškiai nustatytas teises. Asmuo, kuris atskirai yra ir Profesinės sąjungos narys, naudojasi nario teisėmis pagal savo narystės statusą.

4     . Garbės narys turi teisę:

4     .1. dalyvauti Profesinės sąjungos valdymo organų posėdžiuose be balsavimo teisės, teikti pastabas ir pasiūlymus Profesinės sąjungos veiklos klausimais;

4     .2. gauti informaciją ir dokumentus, susijusius su Profesinės sąjungos veikla ir priimamais sprendimais, tokios apimties, kuri nepažeidžia narių asmens duomenų, konfidencialios informacijos ir kitų teisės aktų saugomų interesų.

III SKYRIUS

PROFESINĖS SĄJUNGOS VALDYMAS

12 straipsnis. Profesinės sąjungos valdymo organai

1. Profesinės sąjungos valdymo organai yra:

1.1. Profesinės sąjungos delegatų suvažiavimas (toliau – Delegatų suvažiavimas);

1.2. Pirmininkas;

1.3. Taryba.

2. Kiti Profesinės sąjungos kolegialūs ir priežiūros organai yra Kontrolės komisija, Etikos komisija, šiuose Įstatuose nustatyta tvarka sudaromi komitetai ir komisijos bei Profesinės sąjungos skyrių organai.

13 straipsnis. Delegatų suvažiavimas

1. Delegatų suvažiavimas yra aukščiausias Profesinės sąjungos valdymo organas susidedantis iš Profesinės sąjungos delegatų (toliau – Delegatas).

2. Delegatai renkami Profesinės sąjungos skyriuose, o Įstaigose ar jų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose nėra įsteigto Profesinės sąjungos skyriaus, – ten esančių Profesinės sąjungos narių susirinkimuose     . Iki 20 Profesinės sąjungos narių atstovauja vienas Delegatas ir nuo kiekvienų sekančių 20 narių – dar po vieną Delegatą. Delegatai renkami ketverių metų laikotarpiui.

3. Delegatų balsavimo forma ir tvarka kiekvienu atveju nustatoma ir tvirtinama Delegatų suvažiavime, jeigu šie Įstatai konkrečiam klausimui nenustato kitaip.

4. Delegatų suvažiavimas:

4.1. nustato Profesinės sąjungos nario mokesčio dydį;

4.2. renka kadencijos laikotarpiui Pirmininką;

4.3. tvirtina Pirmininko parengtas veiklos ataskaitas, metinę finansinę atskaitomybę;

4.4. priima sprendimus dėl Profesinės sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

4.5. tvirtina Profesinės sąjungos simboliką;

4.6. tvirtina ilgalaikę Profesinė sąjungos veiklos strategiją;

4.7. vertina Profesinės sąjungos valdymo organų veiklą;

4.8. priima nutarimus, rezoliucijas Profesinės sąjungos veiklos klausimais;

4.9. priima ir keičia Įstatus;     

4.10. sprendžia kitus šiuose Įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.

5. Delegatų suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 visų Delegatų. Jei į Delegatų suvažiavimą nesusirenka reikalingas Delegatų skaičius, per 15 dienų šaukiamas pakartotinis Delegatų suvažiavimas ir jis laikomas teisėtu, nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių Delegatų skaičiaus.

6. Delegatų suvažiavimo metu sprendimai priimami paprasta balsų daugumą, išskyrus atvejus, kada Įstatai numato jog sprendimui priimti reikalingas kitoks narių balsų skaičius.

7. Delegatų suvažiavimo metu priimti nutarimai yra privalomi visiems Profesinės sąjungos valdymo organams bei kiekvienam Profesinės sąjungos nariui.

8. Delegatų suvažiavimas yra šaukiamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus ir likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki Pirmininko ir Tarybos įgaliojimų pasibaigimo.

9. Neeilinį Delegatų suvažiavimą gali šaukti Pirmininkas. Pirmininkas šaukia neeilinį Delegatų suvažiavimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Profesinės sąjungos narių.

14 straipsnis. Pirmininkas 

1. Pirmininku gali būti išrinktas ir ne Profesinės sąjungos narys, tačiau jis negali būti darbdaviu ar jo įgaliotu atstovu ar kitu asmeniu, kuriam teisės aktai draudžia atitinkamą narystę ar atstovavimo funkciją. Pirmininkas gali būti samdomas.

2. Pirmininkas renkamas ketveriems metams.

3. Pirmininką renka Delegatų suvažiavimas. Pirmininkas laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau kaip 1/2 Delegatų, dalyvaujančių teisėtame susirinkime. Jeigu pirmajame balsavimo rate nei vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktuoju laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia balsų.

4. Pirmininkas pasirašo Profesinės sąjungos vardu.

5. Su išrinktu Pirmininku, jo pageidavimu ir esant tam finansinių galimybių, galima sudaryti darbo sutartį. Konkretų darbo užmokesčio dydį nustato Delegatų suvažiavimas. Darbo sutartį su Pirmininku pasirašo Tarybos įgaliotas Tarybos narys..

15. straipsnis. Pirmininko įgaliojimai

1. Pirmininkas:

1.1. atstovauja Profesinę sąjungą be atskiro įgaliojimo santykiuose su visų lygių valstybės institucijomis, darbdaviais, jų organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ar jų susivienijimais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir judėjimais Lietuvos Respublikoje bei užsienyje;

1.2. Profesinės sąjungos vardu sudaro sandorius su fiziniais ar juridiniais asmenimis arba įgalioja tai padaryti kitus asmenis Tarybos nustatyta turto ir lėšų valdymo tvarka;

1.3. Profesinės sąjungos vardu pasirašo susitarimus (aktus, memorandumus) dėl stojimo į profesines sąjungas (jų junginius), kitas nevyriausybines organizacijas;

1.4. tvarko Profesinės sąjungos narių apskaitą;

1.5. organizuoja Profesinės sąjungos strateginio plano rengimą;

1.6. organizuoja Profesinės sąjungos narių lyderystės ugdymą;

1.7. organizuoja Profesinės sąjungos vidinę ir išorinę komunikaciją;

1.8. siekdamas Profesinės sąjungos tikslų formuoja Profesinės sąjungos politiką;

1.9. vykdo kitas įstatymuose, šiuose Įstatuose ir teisėtuose Delegatų suvažiavimo ar Tarybos sprendimuose Pirmininkui priskirtas funkcijas     .

2. Pirmininko įgaliojimai nutrūksta:

2.1. Pirmininkui atsistatydinus;

2.2. kai pasibaigia Pirmininko kadencija;

2.3. Pirmininką atstatydinus Delegatų suvažiavime;

2.4. Pirmininkui mirus;     

2.5. kitais įstatymų nustatytais atvejais.

3. Pasibaigus Pirmininko kadencijai, Pirmininko funkcijas atlieka Pirmininkas tol, kol bus sušauktas Delegatų suvažiavimas bei išrinkti Profesinės sąjungos valdymo organai. 

16. straipsnis. Pirmininko  atstatydinimas  

1. Pirmininko atstatydinimą gali inicijuoti 1/3 Profesinės sąjungos narių arba Taryba. Profesinės sąjungos narių iniciatyva įforminama prašymu, kurį pasirašo Profesinės sąjungos nariai, Tarybos sprendimas inicijuoti Pirmininko atstatydinimą įforminamas Tarybos nutarimu. Tarybos nutarimas gali būti pagrindu Pirmininko atstatydinimo procedūrai pradėti, jei už tokį sprendimą atviru balsavimu balsuoja ne mažiau, kaip 1/2 visų Tarybos narių.

2. Šiame straipsnyje nustatytas Profesinės sąjungos narių prašymas pateikiamas Tarybai, kuri, gavusi tokį teikimą, privalo jį apsvarstyti artimiausiame posėdyje ir priimti sprendimą dėl neeilinio Delegatų suvažiavimo.

3. Taryba, gavusi šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje nustatytus Profesinės sąjungos narių prašymą priima vieną iš šių sprendimų:

3.1. pripažinti Profesinės sąjungos narių prašymą pagrįstu ir skelbti Delegatų suvažiavimą;

3.2. pripažinti Profesinės sąjungos narių prašymą nepagrįstu ir nutraukti Pirmininko atstatydinimo procedūrą, jei prašymas neatitinka šio straipsnio 1 d. reikalavimų;

3.3. Taryba sprendimą dėl Profesinės sąjungos narių prašymo pradėti Pirmininko atstatydinimo procedūrą privalo priimti ne vėliau, kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai gaunamas Profesinės sąjungos narių prašymas. Jei priimamas šio straipsnio 3 d. 1 p. nuodytas sprendimas, Delegatų suvažiavimas turi būti sušauktas ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

4. Pirmininkas atstatydinamas, jei Delegatų suvažiavime dalyvauja 3/4 Delegatų ir už šį sprendimą balsuoja 3/4 Delegatų suvažiavime dalyvaujančių Delegatų.

5. Pirmininko nušalinimo procedūra vykdoma Įstatuose nustatyta tvarka.

6. Pirmininkas negali būti atstatydintas, jei iki oficialios Pirmininko kadencijos pabaigos liko mažiau, nei šeši mėnesiai.

17. straipsnis. Nepasitikėjimas Pirmininku

1. Nepasitikėjimą Pirmininku gali inicijuoti 2/3 Profesinės sąjungos narių balsų dauguma, arba Taryba 3/5 balsų daugumaposėdyje dalyvaujant visiems Tarybos nariams.

2. Sprendimas dėl nepasitikėjimo Pirmininku, kai nepasitikėjimą pareiškia Taryba, turi būti įformintas nutarimu. Pirmininkas, gavęs tokį nutarimą, per mėnesį privalo sušaukti Tarybos posėdį ir pateikti ataskaitą dėl nutarime pareikšto nepasitikėjimo. Jei per šioje dalyje nustatytą laikotarpį Pirmininkas nesušaukia Tarybos posėdžio, į tokį posėdį Taryba renkasi savarankiškai ne vėliau, kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai pasibaigia šioje dalyje nustatytas terminas Tarybos posėdžiui sušaukti.

3. Jei Taryba nepatvirtina Pirmininko ataskaitos, arba jei Pirmininkas nesušaukia per šio straipsnio antroje dalyje nurodytą terminą Tarybos posėdžio, Taryba balsuoja dėl Pirmininko įgaliojimų sustabdymo. Nutarimą dėl Pirmininko įgaliojimų sustabdymo priima Taryba, Pirmininko įgaliojimai sustabdomi, jei už tokį sprendimą slaptu balsavimu balsuoja 3/5 visų Tarybos narių.

4. Profesinės sąjungos narių prašymą inicijuoti nepasitikėjimą Pirmininku svarsto Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju Pirmininko įgaliojimai sustabdomi, jei už tokį nutarimą balsuoja 2/3 visų Tarybos narių.

5. Priėmusi sprendimą sustabdyti Pirmininko įgaliojimus, Taryba Pirmininko funkcijas paveda atlikti vienam iš Tarybos narių. Tarybos nutarime laikinai pavesti atlikti Pirmininko funkcijas turi būti nustatyta Delegatų suvažiavimo diena. Neeilinis Delegatų suvažiavimas šaukiamas ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo sprendimo sustabdyti Pirmininko įgaliojimus priėmimo dienos.

6. Delegatų suvažiavimas ir jame priimami sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Delegatų. Jei į Delegatų suvažiavimą nesusirenka reikalingas Delegatų skaičius, per 15 dienų šaukiamas pakartotinis Delegatų suvažiavimas ir jis laikomas teisėtu nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių Delegatų skaičiaus.

7. Jei sustabdomi Pirmininko ir Tarybos įgaliojimai, Pirmininko funkcija atlieka vienas iš Skyriaus pirmininkų, kurio kandidatūrai atviru balsavimu pritaria ne mažiau, kaip 3/5 Skyrių pirmininkų.

8. Tuo atveju, jei sustabdomi tik Tarybos įgaliojimai, sprendimą dėl neeilinio Delegatų suvažiavimo priima Pirmininkas.

9. Pirmininkas negali būti nušalintas, jei iki oficialios Pirmininko kadencijos pabaigos liko mažiau, nei šeši mėnesiai.

18 straipsnis. Taryba

1. Taryba yra kolegialus Profesinės sąjungos valdymo organas. Ją sudaro Pirmininkas, Tarybos pirmininkas, visi Skyrių pirmininkai ir Delegatų suvažiavime patvirtintas skaičius renkamų Tarybos narių. Renkamieji Tarybos nariai renkami Delegatų suvažiavime iš Profesinės sąjungos narių, paprastąja balsu dauguma, keturių metų laikotarpiui.  Bendrą Tarybos narių skaičių nustato Delegatų suvažiavimas 4 metų laikotarpiui. Delegatų suvažiavime gali būti renkamas Tarybos pirmininkas, arba jei nerenkamas, Tarybos nariai artimiausiame tarybos posėdyje renka Tarybos pirmininką.

2. Tarybos narys negali būti Kontrolės ar Etikos komisijos nariu.

3.Tarybos darbo forma – posėdis. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų Tarybos narių. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių negu prieš, jei Įstatai nenustato kitaip. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra  Pirmininko balsas. Tarybos nariai turi lygias balsavimo teises. Balsavimo metu kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą. Jeigu Tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę Tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai Tarybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla susijęs ar jo atsakomybės klausimas ar Tarybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas. Taryba rengti posėdžius gali ir telekomunikacijos priemonių pagalba. Sprendimus Taryba gali priimti ir elektroniniu paštu, elektroniniu paštu priimamus sprendimus ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Taryba. 

4. Tarybos posėdžiai organizuojami reikalui esant, bet ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį. Taryba gali nustatyti tvarką ar suteikti įgaliojimus tam tikrus Tarybos kompetencijos sprendimus priimti daliai Tarybos ar Profesinės sąjungos skyriui, tačiau tokie sprendimai artimiausiame Tarybos posėdyje turi būti patvirtinami.

5. Tarybos narys:

1. Tarybos narys, Skyriaus pirmininkas atsako už Profesinės sąjungos uždavinių įgyvendinimą tam tikroje apibrėžtoje veiklos teritorijoje ar įstaigoje. Veiklos teritoriją, atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę nustato Pirmininkas;

1.2. kiekvienam renkamam Tarybos nariui priskiriama savarankiška veiklos sritis arba regiono, kuris apibrėžiamas policijos komisariato, ar kito struktūrinio padalinio veiklos teritorija ir/ar pareigūnais (darbuotojais) Profesinės sąjungos veiklos kuravimas.

1.3. Visa Taryba ar Tarybos pirmininkas atstatydinamas ta pačia tvarka, kaip ir Pirmininkas.

2. Taryba:

2.1. priima nutarimus, rezoliucijas, Profesinės sąjungos narių atstovavimo, jų ekonominių, socialinių interesų gynimo bei kitais Profesinės sąjungos veiklos klausimais;

2.2. Kontrolės ar Etikos komisijos nariui netekus įgaliojimų, renka naują Tarybos pirmininką,  Tarybos ir (ar) Kontrolės ar Etikos komisijos narį, kurio įgaliojimai trunka iki artimiausio Delegatų suvažiavimo;

2.3. steigia komisijas, komitetus ir renka jų narius atskiriems Profesinės sąjungos veiklos sritims organizuoti ir vykdyti;

2.4. tvirtina Tarybos darbo reglamentą;

2.5. pagal kompetenciją priima kitus sprendimus Profesinės sąjungos veiklos klausimais;

2.6. įgyvendina Delegatų suvažiavime priimtus sprendimus;

2.7. koordinuoja Profesinės sąjungos valdymą įgyvendinančių subjektų veiklą;

2.8. priima sprendimus Profesinės sąjungos lėšų investicijų ir turto valdymo klausimais, nustato Profesinės sąjungos turto bei lėšų panaudojimo tvarką;

2.9. Įstatuose nustatyta tvarka priima sprendimus dėl asmenų narystės Profesinėje sąjungoje;

2.10. nagrinėja Profesinės sąjungos narių skundus, prašymus, išskyrus klausimus, priskirtus Etikos ar Kontrolės komisijos kompetencijai;

2.11. priima sprendimus dėl asmenų priėmimo, šalinimo iš Profesinės sąjungos. Taryba sprendimų dėl asmenų narystės Profesinės sąjungos priėmimą gali deleguoti kitiems valdymo organams;

2.12. priima nutarimus dėl Profesinės sąjungos įstojimo į profesinių sąjungų susivienijimus ir kitus profesinių sąjungų bei visuomeninių organizacijų darinius (junginius);

2.13. nustato samdomų Profesinės sąjungos darbuotojų skaičių, jų atlyginimo dydžius, išskyrus Pirmininko darbo užmokestį, kurį nustato Delegatų suvažiavimas;

2.14. tvirtina Profesinės sąjungos skyrių nuostatus;

2.15. priima sprendimus steigti juridinius asmenis, kurių steigėjas (akcininkas, dalininkas) yra Profesinė sąjunga;

2.16. priima nutarimus Profesinės sąjungos veiklos ir vidaus tvarkos klausimais;

2.17. šių Įstatų nustatytais atvejais inicijuoja ar priima sprendimus dėl Pirmininko laikino įgaliojimų sustabdymo, o dėl Skyriaus pirmininko įgaliojimų sprendžia tik Skyriaus nuostatuose ir šiuose Įstatuose nustatyta tvarka     ;

2.18. Įstatuose nustatyta tvarka šaukia Delegatų suvažiavimą;

2.19. numato Delegatų suvažiavimo, konferencijų, posėdžių darbotvarkes, vietą ir laiką, nustato Delegatų rinkimo ir atstovavimo tvarką;

2.20. tvirtina Profesinės sąjungos komitetų, komisijų veiklos nuostatus;

2.21. steigia Profesinės sąjungos komitetus;

2.22. keičia Profesinės sąjungos registracijos bei buveinės adresą ir vietą;

2.23. priima sprendimus dėl išlaidų susijusių su Profesinės sąjungos veikla kompensavimo;

2.24. atlieka kitus veiksmus, priskirtus Tarybos kompetencijai.

8. Tarybos sprendimai privalomi visiems Profesinės sąjungos nariams.

9. Taryba už savo veiklą atsiskaito Delegatų suvažiavimui.

10. Taryba turi teisę tam tikrą funkcijų atlikimą pavesti daliai Tarybos narių. Tokių funkcijų ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Taryba.

11. Jei Taryba nerenkama, Tarybos funkcijas atlieka Pirmininkas.

19 straipsnis. Tarybos pirmininkas

1. Tarybos pirmininkas:

1.1. organizuoja Tarybos posėdžius ir jiems vadovauja;

1.2. kuruoja ir koordinuoja Profesinės sąjungos strateginio plano įgyvendinimą;

1.3. užtikrina kolektyvinių sutarčių įgyvendinimą;

1.4. pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja saugos ir sveikatos, valdymo, tarnybinių ginčų ir pagal poreikį kitų komitetų veiklą;

1.5. pagal kompetenciją priima sprendimus dėl Profesinės sąjungos narių delegavimo į policijos ar kitose įstaigose veikiančias komisijas ar kitas darbo grupes;

1.6. koordinuoja renkamiems Tarybos nariams priskirtas veiklas;

1.7. Tarybos vardu pasirašo priimtus nutarimus.

1.8. laikinai pavaduoja Pirmininką jo laikino nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kito laikino negalėjimo eiti pareigų atveju, jeigu Taryba nenustato kitaip.     .

20 straipsnis. Tarybos ar Tarybos nario įgaliojimų panaikinimas

1. Nepasitikėjimą Taryba ar jos nariu gali inicijuoti Pirmininkas, 2/3 Profesinės sąjungos narių.

2. Profesinės sąjungos narių prašymą inicijuoti nepasitikėjimą Taryba, Pirmininkas turi išnagrinėti ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Pirmininkas išnagrinėjęs Profesinės sąjungos narių prašymą priima vieną iš šių sprendimų:

2.1. pripažinti Profesinės sąjungos narių prašymą pagrįstu, sustabdyti Tarybos ar jos nario įgaliojimus;

2.2. pripažinti Profesinės sąjungos narių prašymą nepagrįstu ir nutraukti nepasitikėjimo procedūrą, jei neatitinka šio straipsnio 1 d. reikalavimų.

3. Jei Pirmininko potvarkiu sustabdomi Tarybos įgaliojimai, ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo tokių sprendimų priėmimo dienos turi būti sušaukiamas neeilinis Delegatų suvažiavimas, kuriame išsprendžiamas Tarybos atstatydinimo klausimas. Visa Taryba atstatydinama, jei už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau, kaip 2/3 Delegatų.

4. Delegatų suvažiavimas ir jame priimami sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Delegatų. Jei į Delegatų suvažiavimą nesusirenka reikalingas Delegatų skaičius, per 15 dienų šaukiamas pakartotinis Delegatų suvažiavimas ir jis laikomas teisėtu nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių Delegatų skaičiaus.

5. Jei Pirmininko potvarkiu sustabdomi Tarybos nario įgaliojimai, ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos Tarybos posėdyje priimamas sprendimas dėl Tarybos nario atstatydinimo. Tarybos narys atstatydinamas, jei už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau, kaip 2/3 visų Tarybos narių.

6. Tarybos įgaliojimai negali būti stabdomi, jei iki Tarybos oficialios kadencijos pabaigos liko mažiau, kaip šeši mėnesiai.

1. straipsnis. Profesinės sąjungos skyriai 

1. Profesinę sąjungą sudaro skyriai, Tarybos sprendimu steigiami Įstaigose ar jų struktūriniuose padaliniuose     , kuriuose yra Profesinės sąjungos narių. Nesant įstatyme nustatytų sąlygų ar kitų objektyvių aplinkybių, steigti Profesinės sąjungos skyrių, įstaigoje ar jos padalinyje renkamas Profesinės sąjungos atstovas. Skyriai      steigiami arba naikinami Tarybos nutarimu. Įsteigtas Skyrius tampa Profesinės sąjungos struktūriniu padaliniu, neturinčiu juridinio asmens teisių. Skyriaus veikla finansuojama iš Profesinės sąjungos biudžeto.
2. Skyriui vadovauja Skyriaus pirmininkas, kurį renka atitinkamos policijos įstaigos (arba jos struktūrinio padalinio) Profesinės sąjungos narių susirinkimas.

3. Skyriai veikia pagal Tarybos patvirtintus veiklos nuostatus. Skyriaus veiklos nuostatuose turi būti numatytas Skyriaus pavadinimas, organizacinė struktūra, valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo (sudarymo) tvarka ir kompetencija, teisės, pareigos, įgaliojimų atsiradimo ir pasibaigimo, darbo organizavimo tvarka.

4. Skyriaus Profesinės sąjungos narių susirinkime      išrenkami Skyriaus valdymo organai ketveriems metams. Išrinkti Skyriaus valdymo organai įgyja Profesinės sąjungos renkamojo organo statusą.

5. Skyriaus veiklos nuostatai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams ir Įstatams. 

22 straipsnis. Komisijos

1. Profesinės sąjungos tikslams pasiekti arba veiklai įgyvendinti Tarybos sprendimu gali būti steigiamos laikinosios ar nuolatinės komisijos (inspekcijos), išskyrus Kontrolės ir Etikos komisijas, kurios sudaromos šių Įstatų nustatyta tvarka.

2. Komisijų (inspekcijų) steigimo tvarka, kompetencija ir darbo organizavimas nustatomi komisijų veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba.

3. Komisijų (inspekcijų) nariai komisijos veiklos laikotarpiu įgyja renkamojo Profesinės sąjungos organo statusą.

23 straipsnis. Kontrolės komisija

1. Kontrolės komisija vykdo Profesinės sąjungos finansinę kontrolę, taip pat kontroliuoja Profesinės sąjungos gamybinę-ūkinę veikląir tikrina, ar Profesinės sąjungos lėšos ir turtas valdomi pagal įstatymus, šiuos Įstatus, biudžetą ir kompetentingų organų sprendimus.     

2. Kontrolės komisija susideda iš trijų (3) Profesinės sąjungos narių, kuriuos renka Delegatų suvažiavimas 4 metų laikotarpiui.

3. Kontrolės komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinami Įstatuose nustatyti veiklos tikslai ir uždaviniai, ar lėšos paskirstomos tikslingai bei ar laikomasi įstatymų ir poįstatyminių aktų.

4. Kontrolės komisija yra atskaitinga Delegatų suvažiavimui. Išaiškinus pažeidimus, Kontrolės komisija turi teise reikalauti, kad Pirmininkas sušauktų neeilinį Delegatų suvažiavimą.

5. Profesinės sąjungos veikla tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.

6. Kontrolės komisijos nariai komisijos veiklos laikotarpiu įgyja renkamojo Profesinės sąjungos organo statusą.

24 straipsnis. Etikos komisija

1. Etikos komisija yra Įstatų aiškinimo, jų vykdymo priežiūros, konfliktų ir ginčų tarp Profesinės sąjungos padalinių, institucijų bei narių, sprendimo institucija. Etikos komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Įstatais, Etikos komisijos veiklos nuostatais.

2.Etikos komisiją sudaro trys nepriekaištingos reputacijos Profesinės sąjungos nariai,     . 

3. Etikos komisijos pirmininkas išrenkamas pirmajame Etikos komisijos posėdyje.

4. Etikos komisijos veiklos nuostatus tvirtina Taryba.

5. Teisę kreiptis į Etikos komisijos narius turi Pirmininkas, , Taryba, kiekvienas Profesinės sąjungos narys. Etikos komisija nenagrinėja anoniminių skundų, prašymų ar paklausimų.

6. Paklausimai, prašymai Etikos komisijoje turi būti išnagrinėti ne vėliau, kaip per trisdešimt dienų nuo jų įteikimo Etikos komisijos pirmininkui dienos.

7. Etikos komisijos sprendimai skelbiami Profesinės sąjungos tinklapyje, ar kitoje Profesinės sąjungos nariams prieinamoje informavimo priemonėje, kurių sąrašą nustatomas Etikos komisijos veiklos nuostatuose.

8. Etikos komisija gali priimti sprendimą neskelbti savo sprendimų ar išvadų, tačiau apie kiekvieną sprendimą ar išvadą informacija nedelsiant pateikiama Pirmininkui ir Tarybai.

9. Etikos komisijos nariai komisijos veiklos laikotarpiu įgyja renkamojo Profesinės sąjungos organo statusą.

25 straipsnis. Komitetai

1. Komitetai steigiami konkrečioms Profesinės sąjungos veiklos sritims koordinuoti Tarybos nutarimu.

2. Komitetų priimami sprendimai, siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau privalomi svarstyti Tarybai.

3. Komitetų steigimo tvarką, pagrindus, seniūnų ir komiteto nariu delegavimo tvarką, nustato Taryba.

4. Komitetui vadovauja Komiteto pirmininkas, kurį renka į pareigas ir atleidžia iš jų komiteto nariai.

26 straipsnis. Profesinės sąjungos veiklos nutraukimas

1. Profesinės sąjungos likviduojama      Delegatų suvažiavimo nutarimu, jei Delegatų suvažiavime dalyvauja 3/4 Delegatų ir už šį sprendimą balsuoja 4/5 Delegatų suvažiavime dalyvaujančių Delegatų, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Delegatų suvažiavimas, priėmęs sprendimą likviduoti Profesinę sąjungą, paskiria likvidatorių ir nustato likvidavimo proceso organizavimo principus. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Profesinės sąjungos valdymo organai netenka įgaliojimų tiek, kiek juos pagal teisės aktus perima likvidatorius     .

3. Patenkinus kreditorių reikalavimus ir įvykdžius kitas teisės aktuose nustatytas prievoles, likęs Profesinės sąjungos turtas perduodamas Delegatų suvažiavimo sprendime nustatyta tvarka, nepažeidžiant įstatymų.

4. Apie Profesinės sąjungos likvidavimą pranešama ir skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Įstatų galiojimas, taikymas ir aiškinimas

1. Šie Įstatai ir jų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis     . Nuo šių Įstatų įsigaliojimo momento netenka galios visos ankstesnės Profesinės sąjungos įstatų redakcijos.

2. Visi Profesinės sąjungos valdymo organų, struktūrinių skyrių ir narių sprendimai privalo atitikti šių Įstatų nuostatas. Sprendimai ar vidaus teisės aktai, prieštaraujantys Įstatams, laikomi negaliojančiais tiek, kiek jie prieštarauja Įstatams.

3. Įstatų pakeitimai, papildymai ar naujos redakcijos tvirtinamos išimtinai Delegatų suvažiavimo nutarimu, priimamu Įstatuose nustatyta balsų dauguma. Įstatų pakeitimų iniciatyvos teisę turi Profesinės sąjungos Taryba arba Įstatuose nustatytas Profesinės sąjungos narių skaičius.

4. Klausimai, nenumatyti šiuose Įstatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, susijusiomis su darbuotojų teisių ir profesinių sąjungų veiklos reguliavimu.

5. Šių Įstatų nuostatų aiškinimą, kuriuo vadovaujasi visi valdymo organai, teikia Etikos komisija, o kilus teisiniam ginčui – galutinį aiškinimą pateikia kompetentingi teismų sistemos subjektai.

6. Dokumentų ir kitos informacijos apie Profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką tvirtina Taryba. Vieša informacija, kurią pagal teisės aktus privaloma paskelbti, skelbiama Profesinės sąjungos interneto svetainėje ir (ar) kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

7     . Siekiant tinkamai įgyvendinti šių Įstatų normas, Taryba turi teisę priimti vidinius teisės aktus, reglamentuojančius vidaus veiklos organizavimą, procedūras ir struktūrinių padalinių funkcijas, jeigu tokie aktai neprieštarauja šiems Įstatams.

PATVIRTINTA:

Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos

Delegatų suvažiavime

2026 m. rugsėjo mėn. 30  d.