Nutarime pažymėta, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede, pagal kurį sumažinti pareiginės algos koeficientai 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo ir kai kurių statutinių valstybės tarnautojų (Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) veiklą reguliuojančių statutų nuostatos, kuriose nustatytas sumažintas valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydis, yra iš esmės ydingos. Jomis mažinama tik atskira atlyginimo sudedamoji dalis, todėl dar labiau, nei diferencijuotai mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.
Nutarime pabrėžta, kad nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos sumažintus valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatančios įstatymų nuostatos, kurios šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos ir, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios iki ekonomikos krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai. Atsižvelgęs į tai, kad šiam Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šis nutarimas „Valstybės žiniose” oficialiai skelbtinas 2013 m. spalio 1 d.
Konstituciniam Teismui minėtą teisinį reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, paisydamas Konstitucijoje įtvirtintos teisės į nuosavybę apsaugos, įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kad valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuotų.
