Kaip situaciją pristatė Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius, realus lėšų poreikis Kalėjimų departamentui 2014- iems metams yra 230 mln.Lt. Toks jis ir buvo pateiktas Finansų ministerijai. Tačiau departamentui ketinama skirti 42 mln. Lt mažiau – 188 mln.Lt.
Pasak A.Norkevičiaus, darbo užmokesčio fondui, lyginant su 2008 m., 2014 m. biudžete numatytas 43 mln. Lt mažesnis (nuo 193 iki 150 mln.Lt.).
Rūpestį kelia ir tai, jog lėšos investicijoms taip pat gerokai apkarpytos nuo 17 mln.Lt iki 4 mln. Lt. Anot direktoriaus, tai reiškia, kad nebus galima pagal realų poreikį renovuoti atnaujinti patalpų, darbuotojų darbo sąlygų ir kt.
Vis dėlto yra numatyta skirti papildomus 10 mln. Lt. 1,7 mln. Lt iš šios sumos bus skirtos tarnybinei uniformai. Šiuo metu realus poreikis uniformai įsigyti yra 3,5 mln. Lt, tačiau, anot direktoriaus, šis klausimas jau sprendžiamas, todėl tikimasi, jog iki 2015 metų problema bus visiškai išspręsta, o visi Kalėjimų departamento pareigūnai bus aprūpinti naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis. Dalis iš papildomai skirtų lėšų turėtų būti skirta važiavimo išlaidoms kompensuoti, nes gautas Teisingumo ministerijos pažadas , kad nuo ateinančių metų ši problema bus išspręsta.
770 tūkst.Lt ateinančiais metais bus skirta priemokai už stažą. Dar 4 mln. Lt paprašyta nuo 2 iki 6 kategorijos norint pakelti pareigūnų kategorijas. Šis sprendimas kiek padidintų pirminės grandies pareigūnų atlygį.
Departamentas, pasak A.Norkevičiaus, paprašė papildomų 3,5 mln. Lt naujiems etatams, nes sistemoje šiuo metu labai trūksta žmonių.
Pasak susitikime dalyvavusio Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) atstovo Kęstučio Pauliuko, kai kuriose įstaigose labai trūksta žmonių, tačiau kliūtimi ateiti į darbą tampa Centrinė medicininė ekspertizių komisija, kuris, anot profesinės sąjungos atstovo, būsimų kalėjimų prižiūrėtojų sveikatą vertina kone kaip kosmonautų, todėl iš 20 norinčių eiti tokias pareigas tinkamas dėl sveikatos būklės pripažįstamas vos vienas kitas.
Pasitarime kalbėta ir apie kolektyvinių sutarčių svarbą. Anot A.Norkevičiaus, kolektyvinės sutartys naudingos ne tik darbuotojams, bet ir vadovams, todėl jų bijoti nereikėtų.
Vis dar neišspręsta priedo už pavojingumą dydžio problema, nes skirtingose įstaigose šis priedas skiriasi ir yra nuo 5 iki 15 proc. Problemą bandė išspręsti dar pavasarį sudaryta darbo grupė. Tikimasi, kad pasitelkus užsienio saugos ir sveikatos komitetų patirtį bei per kolektyvines sutartis šią problemą pavyks išspręsti.
Pasak LRITĮPS pirmininko T.Vaitkunsko, pastaruoju metu jaučiamas aktyvus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojų stojimas į profesinę sąjungą. „Kartu su naujais žmonėmis keliamos ir naujos, o dažnai ir amžinos problemos: darbo laiko apskaita, viršvalandžių problema ir pan.Todėl visa Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų bendruomenė tikisi, jog Seimo rudens sesijoje bus priimtas Kalėjimų departamento statutas, kuris padės spręsti daugelį įsisenėjusių problemų“, – teigė T. Vaitkunskas.
Profesinės sąjungos pirmininkui paantrino ir A.Norkevičius, kuris sakė, jog minėto įstatymo projektui nebuvo pateikta jokių esminių pastabų, todėl viliamasi, kad ir Seimas imsis jį priimti be didelio delsimo.
Susitikime A.Norkevičius akcentavo ir vadovų kompetencijos vadovauti klausimą. Anot direktoriaus, pinigų yra tiek, kiek jų yra ir todėl būtina ūkiškai tvarkytis ir sugebėti susitvarkyti su tiek pinigų, kiek jų šiandien yra.
Susitikimo pabaigoje buvo priminta, jog 2014 m. vasario 11 d. Kalėjimų departamento sistemai sukaks 25 metai. Kalėjimų departamentas yra numatęs renginių programą ir kvietė profesines sąjungas ne tik dalyvauti švenčiant 25-metį, bet ir visokeriopai prisidėti šią šventę organizuojant.
