Kadangi pats V.Bakas labai ilgai dirbo pareigūnų profsąjungoje ir 5 metus jai vadovavo, turėtų kaip niekas kitas žinoti pareigūnų skaudulius. Kokie jie, kokius ir kaip ministrui pirmiausiai patars gydyti?
„Reikia sekti Švedijos ir kitų valstybių modeliu, kur pareigūnai nori kuo ilgiau tarnauti. Žmonės, kurie rūpinasi socialinėmis garantijomis, turi būti tuo suinteresuoti. Dabar pas mus pareigūnas, ištarnavęs 20 metų ir sulaukęs vos 40-ies, dažniausiai yra išsunktas, apimtas depresijos ir jėgų žydėjime palieka tarnybą. O vakarietiška patirtis yra tokia, kad daug patirties įgijusius pareigūnus siekiama išlaikyti, jog jie savo patirtimi dalytųsi su kitais. Mūsų tikslas yra gerai dirbančius išlaikyti ir atitarnavus 20 ar daugiau metų. Nes dabar pareigūnai išgręžiami ir be jokios ekipuotės, maisto, vandens, lieka su kelių šimtų litų pensija ir turi eiti dirbti į kokį prekybos centrą apsaugininku“, – sakė V.Bakas.
Tarnyba, atrodytų, ta pati, tačiau kodėl Lietuvoje pareigūnai meta tarnybą vos sulaukę galimybės gauti pareigūno pensiją ir pereina į privačią struktūrą, o Vakaruose dirba toliau? Naujojo ministro patarėjo teigimu, tą labiausiai lemia socialinių garantijų mūsų valstybėje nebuvimas.
„Labiausiai Vakarai nuo mūsų skiriasi, nes ten itin daug dėmesio skiriama pareigūnų sveikatos priežiūros sistemai. Tai yra pats svarbiausias veiksnys. Ten ne tik gydo susirgusį, bet ir visi pavojai – stresas, darbas su pavojingomis ligomis ir pan. – iš anksto identifikuojami ir šalinami. Pavyzdžiui, dirbantys su sergančiais žmonėmis aprūpinami apsaugos priemonėmis, o pas mus to nėra. Yra plati reabilitacijos sistema, sanatorijos ir t.t. Mes tą sistemą irgi turime, tačiau ji yra toli nuo žmogaus, pareigūnai apie ją mažai žino. Ministras ir aš norėtume ją priartinti. Sveikatos priežiūros sistema turi būti nukreipta į rizikos veiksnių stebėseną, šalinimą, sveikatos prevenciją, reabilitaciją. Ir tik paskui, kai suserga, gydom“, – tikslus vardijo V.Bakas.
Pasak jo, turėtų būti stiprinama atitarnavusių pareigūnų integracija į visuomenę, baigiantiems tarnybą būtų organizuojami persikvalifikavimo kursai – ekonomikos pagrindų, vadybos finansų ir pan. Lietuvoje to nėra, todėl dažnai baigusiems tarnybą vienintelis kelias – dirbti apsaugininku.
Ministro patarėjo teigimu, yra didelė problema ir valstybės tarnybos karjeros sistemoje.
„Valstybės tarnyba turi būti konkurencinga, kad į ją ateitų geriausi žmonės. Tam reikia sukurti normalią karjeros sistemą, skaidrią atranką, kad žmonės ja tikėtų, motyvacijos – ne tik materialinės – sistemą, kurią, pavyzdžiui, taiko verslas. Du svarbiausi tikslai valstybės tarnyboje – konkurencingumas ir skaidrumas. Skaidrumas ne tik priimant į tarnybą, bet ir darant karjerą“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas, buvęs profsąjungos bosas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
