Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis, rugpjūčio 31 d. susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo viceministru Tadu Vinokuru ir ministrės patarėja Jekaterina Navickė. Susitikime aptarta planuojama pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reforma. Diskusijoje išryškėjo klausimai, dėl kurių profesinių sąjungų ir ministerijos pozicijos sutampa, tačiau liko ir esminių nesutarimų – pirmiausia dėl siūlomos 55 metų amžiaus ribos bei minimalaus pensijų dydžio.
NPPSS susitikime atstovavo pirmininkė Ineta Kursevičienė, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius ir profesinės sąjungos „Ekspareigūnai“ pirmininkas Saulius Tarasevičius.
Dėl dalies pokyčių pozicijos sutampa
NPPSS pirmininkė Ineta Kursevičienė primena, kad pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė policijos pareigūnų pensijas neseniai viešai pavadino „visiškomis ašaromis“. Pasak jos, profesinės sąjungos su tokiu situacijos vertinimu sutinka – šiandien yra buvusių pareigūnų, gaunančių vos 230 eurų pareigūno pensiją, o po beveik ketvirčio amžiaus tarnybos skiriama maždaug 500 eurų pensija taip pat negali būti laikoma adekvačia socialine garantija.
„Diagnozę iš esmės visi žinome, todėl dabar svarbiausia nebediskutuoti, ar sistemą reikia keisti. Reikia susitarti, kaip ją pakeisti. Gerai, kad dėl dalies principinių dalykų mūsų ir ministerijos požiūris sutampa, tačiau reforma turės prasmę tik tuomet, jeigu jos rezultatas bus realesnę žmogaus tarnybą atspindinti ir orią socialinę garantiją užtikrinanti pensija“, – sako I. Kursevičienė.
Viena iš sričių, kur pozicijos artimos, – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimas tokiu pačiu principu kaip senatvės pensijų. NPPSS taip pat palankiai vertina kryptį skaičiuojant būsimą pensiją vertinti ne tik bazines atlygio dalis, bet ir realias tarnybos pajamas – viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, su tarnyba susijusius priedus ir priemokas.
25 metai tarnybos turi suteikti teisę rinktis
Vienas svarbiausių neišspręstų klausimų – siūlymas greta būtino tarnybos stažo nustatyti ir 55 metų amžiaus ribą.
NPPSS tokiai nuostatai jau tarnaujantiems pareigūnams nepritaria. Profesinių sąjungų nuomone, 25 metus ištarnavęs pareigūnas turi įgyti teisę išeiti į pensiją. Jeigu valstybei svarbu išlaikyti patyrusį žmogų tarnyboje ilgiau, tam turi būti kuriamos finansinės paskatos.
„Negalime jau tarnaujančiam pareigūnui dar kartą perkelti finišo linijos. Jeigu žmogus ištarnavo 25 metus, jis turi turėti teisę rinktis. Valstybė gali ir turi skatinti jį pasilikti – pavyzdžiui, už kiekvienus papildomus tarnybos metus didindama būsimos pensijos procentą. Tai yra motyvacija. Pensijos užrakinimas iki nustatyto amžiaus – ne“, – pabrėžia NPPSS pirmininkė.
Prašo skaičiavimų dėl minimalių pensijų
Profesinės sąjungos susitikime taip pat iškėlė minimalių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų grindų klausimą. NPPSS įsitikinimu, dabartinė situacija, kai dešimtmečius valstybei tarnavęs žmogus gali gauti 230 ar 300 eurų pensiją, turi keistis.
Todėl SADM prašoma pateikti konkrečius skaičiavimus, kiek valstybės biudžetui kainuotų skirtingi minimalių pensijų dydžio variantai. Tik turint tokius duomenis, NPPSS vertinimu, galima argumentuotai diskutuoti apie galimus sprendimus.
Susitikime taip pat paaiškėjo, kad anksčiau svarstytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų administravimo decentralizavimas šiuo metu nebėra SADM darbotvarkėje. Ministerija nesvarsto pensijų administravimo perdavimo atskiroms ministerijoms. NPPSS vertinimu, sukūrus bendrą ir tinkamai veikiančią sistemą, prie tokios idėjos neturėtų reikėti grįžti.
Iki spalio vidurio – reformos koncepcija
Susitikime sutarta ir dėl tolesnių konkrečių darbų. Profesinės sąjungos parengs ir pateiks SADM bendrus pasiūlymus, o po dviejų savaičių diskusijos bus tęsiamos.
SADM darbo grupė iki spalio vidurio planuoja parengti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo koncepciją, kuri būtų pristatyta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei.
„Nesame prieš reformą – priešingai, norime, kad po daugybės metų kalbų ji pagaliau įvyktų. Tačiau reforma turi reikšti didesnę ir teisingiau apskaičiuojamą pensiją, normalų jos indeksavimą ir pagarbą tarnybai, o ne vienoje vietoje duoti, kitoje atimti. Dabar turime konkretų terminą – spalio vidurį. Tikimės, kad tuomet ant stalo bus ne dar vienas pažadas reformuoti sistemą, o reali koncepcija, kaip išspręsti problemas, kurias visi jau seniai matome“, – sako I. Kursevičienė.
