Lietuvą sudrebino eilinis incidentas: Vilniaus miesto apylinkės teisme iš konvojaus pabėgo sulaikytas asmuo. Vėl girdime kalbas apie tyrimus, vertinimus ir atsakomybes.
Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) atstovų nuomone, laikas pagaliau pradėti aiškintis ne tik tai, kas nutiko, bet ir kodėl tokios situacijos apskritai įvyksta?
LPDPS turimais pirminiais duomenimis, pareigūnai šioje sitaucijoje veikė pagal nustatytą tvarką. Incidento metu galėjo išryškėti ir teismo infrastruktūros bei saugumo organizavimo spragos – konvojuojamas asmuo galimai imitavo sveikatos sutrikimą, o teismo kiemo vartai tuo metu buvo atviri.
Be abejo, visos aplinkybės turi būti objektyviai ištirtos, o pažeidimai – įvertinti. Tačiau vien individualios atsakomybės nustatymas nepadės išvengti panašių incidentų ateityje. Turime atsakyti į klausimą ar pati sistema sudaro tinkamas sąlygas pareigūnams saugiai ir veiksmingai atlikti savo pareigas?
Problemos žinomos seniai. Kur sprendimai?
Kodėl policijos sistemoje nuolat trūksta pareigūnų? Kodėl vienų padalinių personalo trūkumus tenka kompensuoti kitų, taip pat stokojančių žmonių, sąskaita? Kodėl už atsakingą ir rizikingą darbą valstybė vis dar siūlo vos tūkstančio eurų bazinį atlyginimą „į rankas“?
Konvojaus padalinio pareigūno pareiginės algos koeficientas gali siekti vos 0,86. Vilniaus konvojaus padalinio pareigūnai jau seniai kelia klausimus dėl darbo užmokesčio ir personalo komplektavimo.
Konvojus nėra išimtis. Nepakankamas finansavimas, neužpildytos pareigybės ir didėjantys darbo krūviai – visos policijos sistemos problemos. Apie jas kalbama metų metus, rašomi raštai, teikiami siūlymai, tačiau esminių sprendimų – nėra ir nėra.
Sistema nusilpsta ne per vieną dieną. Ji aižėja kaskart, kai visiems žinoma problema paliekama spręstis savaime.
O tuomet, įvykus incidentui, vėl skubama vertinti pasekmes. Jeigu tyrimai apsiribos tik konkrečių pareigūnų veiksmais, bet neatskleis ir nepadės pašalinti sisteminių problemų, kokių rezultatų galime tikėtis ateityje?
Atsakomybė tenka ir tiems, kurie priima sprendimus
Policijos sistemoje personalo ir organizacinės spragos nuolat kamšomos ne iš gero gyvenimo. Ir tikrai ne todėl, kad apie jas niekas nežino.
Politiniai prioritetai, finansiniai sprendimai ar jų atidėliojimas turi pasekmes. Tik jas dažniausiai pirmieji pajunta pareigūnai, privalantys kasdien pasirūpinti visuomenės saugumu.
Todėl iš vidaus reikalų ministro tikimės ne vien šio incidento aplinkybių įvertinimo, bet ir konkrečių atsakymų, kaip bus sprendžiamos įsisenėjusios policijos problemos. Ypač dabar, kai svarstomas 2027 metų valstybės biudžetas ir būsimas policijos finansavimas.
Pareigūnai privalo atsakyti už savo veiksmus. Tačiau atsakomybę už sistemos būklę turi prisiimti ir tie, kurie sprendžia, kiek žmonių joje dirbs, kokiomis sąlygomis ir už kokį atlygį.
Gal pagaliau laikas ne tik reaguoti į tai, kas jau įvyko, bet ir priimti sprendimus, kurie padėtų tokių įvykių išvengti?
