Visų pirma Lietuvos pareigūnų bendruomenės vardu norėčiau pareikšti nuoširdžią užuojautą Paryžiaus išpuolių aukų artimiesiems ir palaikymą ten šiuo metu dirbantiems teisėsaugos pareigūnams.
Kartu manau, kad į šią situaciją turime žiūrėti ir kaip į pavojaus signalą. Prancūzijoje paskelbta nepaprastoji padėtis ir sustiprinta sienų apsauga signalizuoja apie pavojų ne tik paryžiečiams ir prancūzams, bet ir visai Europai. Tame tarpe ir mums.
Todėl aš jaučiuosi labai nejaukiai, kai šiandien girdžiu aukščiausių mūsų šalies vadovų samprotavimus, kad Lietuvai terorizmo pavojus negresia. Ar tai neprimena stručio bandymų vengti pavojaus tiesiog kišant galvą į smėlį?
Tokie įvykiai, kurie naktį nutiko Paryžiuje, nėra nuspėjami, jų nėra tikimasi. Niekada negalime žinoti, kada panašių įvykių sulauksime mūsų šalyje. Aš regiu vienintelį būdą užkirsti kelią tokiems įvykiams – sukurti aprūpintą, efektyvią, profesionalią teisėsaugą.
Todėl aukščiausi Lietuvos vadovai, politikai privalo imti galvoti apie tai, ar mūsų teisėsauga yra tinkamai aprūpinta, motyvuota ir būtų pasirengusi atremti netikėtai iškilusias panašias ar kitokio pobūdžio grėsmes.
Kitų metų šalies biudžeto svarstymas, manyčiau, bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys ar Lietuvos politikai suvokia pasikeitusių grėsmių ir pavojų pobūdį. Viliuosi, kad tiek įvykiai Prancūzijoje, Ukrainoje, tiek kitose Europos valstybėse, privers politikus kitaip pažvelgti į vidinio Lietuvos saugumo stiprinimą.
NPPSS informacija
